Česká republika, Česko
Čekėjės vieleva Čekėjės gerbs
Čekėjės vieleva Čekėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Čekėjės gimnos
Čekėjė žemielapie
Valstībėnė kalba čeku
Suostėnė Praha
Dėdliausis miests Praha
Valstībės vaduovā Miloš Zeman
Prezėdents
Andrej Babiš
Ministros Pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
78 866 km² (114)
2%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
10 235 455 (77)
129,78 žm./km² (55)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
221,40 mlrd. $ (39)
21 600 $ (37)
Valiota Čekėjės kruona (koruna)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
-
Naprīgolnoms
 
 
Atkurta 1918 spalė 28 kāp Čekuoslovakėjė
padalinta 1993 sausė 1 d.
Interneta kuods .CZ
Šalėis tel. kuods 420

Čekėjė, Čekėjės Respoblėka (ček. Česko, Česká republika) – valstībė Vėdorė Euruopuo. Respoblėka tor robežio so Lėnkėje šiaurie, Vuokītėje šiaurės vakarūs ė vakarūs, Austrėje pėitūs ė Sluovakėje – rītūs. Čekėjė sosīded ėš triju ėstuorėniū žiemiū - Buohemėjės, Muoravėjės ė Muoravėjės Silezėjė (onkstaiu liōb vadīnt Austrėjės Silezėjė). Čekėjė īr ES, NATO, JTO, OECD narie.

Praha
Praha

Istuorėjė

taisītė

Čekėjės terėtuorėjė apgīvendėnta prīš 2 600 metū, nū 2 tūkstontmete pr. m. r. čė atsikielė lužitienū koltūras gentīs, IV omžiou pr. m. e. atsikielė keltū gentīs, vieliau germanā (makuomanā). V-VI omžiūs Muoravėjuo pradiejė gīventė avarā, vuo Buogemėjuo - slavėškas čekū gentīs. 623-659 m. terėtuorėjė prėgolė Samo slavėškā valstībē. II svieta vainuos gadīnie Čekėjė bova ožīmta Vuokītėjės ė pū ton TSRS.

Žmuonis

taisītė

Pu 1946 m., kumet ėš Čekėjės palėka ėšgėnta dėdlė vuokītių mažoma palē gīvėntuoju tautībė Čekėjė pakankamā homogenėška. 2001 metų doumenim, 90,1 proc. gīvėntuoju – čekā, 1,8 proc. slovakā, da 3,6 % gīvėntuoju savė skaita moravās, 0,1 % – silezėitēs.

Šabluons:Pagr Miestūs gīvena api 74 % vėsū gīvėntuoju. Dėdliausė miestā:

Miests Gīvėntuoju (2019 m.)[1]
Praha 1 308 632
Brno 380 681
Ostrava 289 128
Pilzens 172 441
Liberecos 104 445
Olomoucos 100 523
Ūstis pri Labės 92 952
Česke Budejovicā 94 014
Hradec Kralove 92 742
Pardubicė 90 688

Palē 2001 m. sorašīma, 94,9 % gīvėntuoju rokounas čekėškā, 2 % – slovakėškā. Čekėjė īr vėina mizerniausē onglėškā muokontė šalės ES. Palē 2005 m. apklausa, tuokiu gīvėntuoju bova 24 %. vuokėškā muok 28 %, rosėškā.[2]

Čekėjė īr vėina mažiausē religėngu šaliū Euruopuo. Palē 2001 m. gīvėntuoju sorašīma, 59 % gīvėntuoju īr agnostikā, ateistā, netėkėntīs, vuo 26,8 % – Ruomas katalėkā, 2,5 % – pruotestantā[3].


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė


  1. Czech Republic: Regions and Major Cities. Population Statistics, Maps, Charts, Weather and Web Information
  2. Europeans and their Languages (14 psl.)
  3. "Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem (in cs)." Czech Statistical Office. Nūruoda tėkrėnta 2006-12-19.
  NODES
INTERN 1