Bulgarėjė
Република България | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | bulgaru | ||||
Suostėnė | Suofėjė | ||||
Dėdliausis miests | Suofėjė | ||||
Valstībės vaduovā | Rumen Radev (Румен Радев) Prėzidėnts
Iliana Iotova (Илияна Йотова) Viceprėzidėnts
Dimitar Glavchev (Димитър Главчев) Premjeras
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
110 910 km² (102) 0,3% | ||||
Gīventuoju - 2022 lėipa (pruogn.) - Tonkoms |
6 447 710 (109) 61 žm./km² (158) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2022 (pruogn.) 77,13 mlrd. $ (64) 10 400 $ (65) | ||||
Valiota | Levs | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta |
Nū Osmanu imperėjės 1878 kuova 3 1908 siejės 22 | ||||
Interneta kuods | .bg | ||||
Šalėis tel. kuods | +359 |
Bulgarėjė aba Bulgarėjės Respoblėka īr valstībė Pėitrītiu Euruopuo. Robėžioujas so Joudaja jūra rītous, so Graikėjė ė Turkėjė pėitous, Serbėjė ė Makedonėjė vakarous ė Romonėjė šiaurė.
Istuorėjė
taisītė354-681 681 1393 1393-1878 1878-1944 1944-1898 989-2015
Geuograpėjė
taisītėŠalės īr pėitrītiū Euruopuo, šalėp Jouduosės jūras.
Akanuomėka
taisītėTon īr biedniausė ES valstībė. Šalei īr gerā ėšvīstīts torėzma sektuorios. Bulgarėjuo īr mėnkas algas ė prencėjės.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |