Republika Hrvatska
Kroatėjės vieleva Kroatėjės gerbs
Kroatėjės vieleva Kroatėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Kroatėjės gimnos
Kroatėjė žemielapie
Valstībėnė kalba kroatu
Suostėnė Zagrėbs
Dėdliausis miests Zagrėbs
Valstībės vaduovā Zorans Milanovičios
Prezidėnts
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
56 542 km² (123)
0,01%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
4 494 749 (116)
79,49 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
59,41 mlrd. $ (71)
13 200 $ (54)
Valiota Eurs (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Paskelbta
nu Jugoslavėjės
1991 bėrželė 25
Interneta kuods .hr
Šalėis tel. kuods 385

Kroatėjė (kroatėškā: Hrvatska, oficēlē Kroatėjės Respoblėka (Republika Hrvatska) īr valstībė Euruopuo, Cėntrėnės Euruopas ė Balkanu krīžkelie, toronti robežio so Adrėjės jūra peitūs, Slovienėjė, Vengrėjė, Bosnėjė ėr Hercuogovėna, Serbėjė ė Joudkalnėjė. Suostėnė - Zagrėbs. Onkstiau bova Jugoslavėjės sodietie, ale 1991 m. ėškuovuojį liousoma. Kroatėjė prigol Euruopas Sājongā ė NATO, nu 2023 m. sausė 1 d. īr eurozuonas narie.

Dėdlē grētā aug Kroatėjes akuonuomėka, katruo magtīngs īr torėzma sektorios.

Istuorėjė

taisītė

Geuograpėjė

taisītė

Koltūra

taisītė

Akuonuomėka

taisītė

Žmuonis

taisītė


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

  NODES
INTERN 1