Latvijas Republika
Latvėjės vieleva Latvėjės gerbs
Latvėjės vieleva Latvėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Latvėjės gimnos
Latvėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Latviu kalba
Suostėnė Rīnga
Dėdliausis miests Rīnga
Valstībės vaduovā Edgars Rinkėvičs
Prezidėnts
Evika Silinia
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
64 589 km² (121)
1,5%
Gīventuoju
 - 2018
 - Tonkoms
 
1 934 379 (148)
29,95 žm./km² (166)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2018
53,467 mlrd. $ (107)
29 489 $ (52)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
TSRS okupacėjė
Atkorta
Pripažėnta
Nu Rosėjės imperėjės
1918 lapkristė 18
1920 rogpjūtė 11
1940 bėrželė 17
1990 gegožė 4
1991 rogpjūtė 21
Interneta kuods .lv
Šalėis tel. kuods 371

Latvėjės Respoblėka (latvėškā: Latvija, Latvijas Republika, līviu: Leţmō, Leţmō Vabāmō) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīnga.

Vėntspėlis. Livuonėjės ordėna pėlės, pabūdavuota 1290 metās

Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Naciuonalėnē sėmbuolē

taisītė

Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

Trompa istuorėjė

taisītė

Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė, katra nūg 1569 m. palėka Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjā. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka, bat vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.

Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.

Puolitėnė sėstema

taisītė

Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (latvėškā: Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katros formoun vėriausībė.

Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).

Akanuomėka

taisītė

Latvėjės akanuomėkou duomėniuon paslaugū ė pramuonės sektuorē. Akuonuomėka nuognē aug nū liousoma atgavėma 1991 m. Valstībie notėka keles akanuomėnės krėzis, bat šalės tuoliau vīstuos ė tuobolėn pragīvenėma līgė. Latvėjė aksportoun krūva pruodokcėjės, magtīngiausē prekiaunama so Euruopas Sājongas šalėm.

Transpuorts

taisītė

Latvėjuo poikē dėrb transpuorta sektuorios. Magtīngė ī oustā, par katrūs perkraunama galībė tranzėta kruovėniu, katrie ēn ėš Rosėjės, Godėjės ė kėtū valstībiu i Vakarū Euruopa. Rīguos uora ousts ī dėdliausės uora ousts palē keliaunīnku skaitlio Baltėjės valstībies.

Geuograpėjė

taisītė

Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.

Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311 m), žemiausė vėita īr jūras līgie.

Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.

Latvėjės suostėnė īr Rīnga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlis, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlis ė Rėzeknė.

Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlis, Rīnga ė Lėipuojė.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė
 
Latvėjės istuorėnē-etnuograpėnē regiuonā
 
Latvėjės rajuonā
Glabns straipsnis: Latvėjės rajuonā

Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

Demuograpėjė

taisītė

Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu. Lietovē tonkiausē gīven šalėp robežiaus so Lietova ė dėliūsiūs Latvėjės miestūs. Lietovē Latvėjuo gīven nūg senuobės. Dėdlis šmuots Lietoviu atsikielė i Latvėjė XIX omžiou, kūmat Latvėjuo vīka ėndostrėlėzacėjė.

Glabns straipsnis: Latvėjės miestā

Glabniausė ė dėdliausė miestā palē prieteliu skaitlio īr:

Miestā vagol gīventuoju skaitlio
Miests Pluots, km² Puopolēcėjė Miests Pluots, km² Puopolēcija

 
Rīnga

1 Rīnga 307,2 709 145 7 Riezeknė 17,48 35 148
2 Daugpėlis 72,48 103 754 8 Valmėira 18,1 27 323
3 Lėipuojė 60 84 411 9 Jėkabpėlės 23 26 468
4 Jelgava 60,1 65 106 10 Uogrė 16 26 167
5 Jūrmala 100 56 130 11 Tukumės 12,9 19 904
6 Vėntspėlis 55,37 42 883 12 Ciesis 19,3 17 844
2009 m. apskaitlēvėmā[1]

Kėta infuormacėjė

taisītė
  • Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.
  • 99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.
  • 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.
  • Latvėjės valiota īr eurs
  • Latvėjės interneta kuods īr .lv

Šaltenē

taisītė
  1. https://web.archive.org/web/20111102080644/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-132

Nūruodas

taisītė


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

  NODES
INTERN 2