Plongė
Plongė - miests cėntrėniam Žemaitėjės šmuotė, aple 27 km i vakaros nu Telšium. Plongės rajuona cėntros.
 | |
 | |
| Žmuoniū skaitlios | 17 385 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)  |
|---|---|
| Čiesa jousta | Rītū Euruopas čiesos |
| Geuograpėjė | |
| Prėgol pri | Plongės rajuons |
| Šalės | Lietova |
| Pluotībė | 30 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 119, 106 |
| Koordėnatės | 55.92°N 21.85°E |
| Pašta kods | LT-90001 |
| Telepuona kods | 448 |
 | |
Per Plongė tek Babronga opė, katra netuolėi Plongės ožtvėnkta īr. Tas dėrbtėnā ėš ėštvėnosės opės sosėdarės ežers vėitėniu tonkē vadėnams Plongės jūra. Netuolėi gelžkėlė stuotėis Ogėnskiū paluociu rūmā ė parks īr, katramė isėkūrės Žemaitiu dailės muziejos, Plongės parks (gamtuos pamėnklos – Perkūna Ōžouls).
Cėntrė īr Senamiestė aikštė, neoruomantėnė Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažnīčė so varpėnė, linkou rītū - Plongės vėsū švėntu kuoplīčė, Lurds, Plongės jūra. Patiūs pėitūs lėguonėnė īr.
Tēpuogė īr Koltūras cėntros, pašts, 3 vēkontis kapā ė senė žīdū kapā (palėka tėk kelė pamėnklā), daug krautoviu. Stuov Liousoma dešėmtmetė pamėnklos, šv. Fluorėjuona skolptūra.
Istuorėjė
taisītėMėslėjama, ka žmuonės Plongės terituorėjuo gīvena da V-I o. pr. Kr.
1792 m. sausė 13 d. Plongė gava Magdeburga teisės. Šė data īr laikuoma miesta jubiliejom. Miesta gīventuoju skaitlios nu 1823 m. so pruotrūkēs auga, patė miesta terituorėjė ėšsėplietė.
2009 m. Plongė paskelbta Lietovuos koltūras suostėnė.
Geuograpėjė
taisītėTėkslės kōrdėnatės: 55o 54’ 40’’ N, 21o 50’ 30’’ E. Miests īr pabudavuots ont Žemaitiu aukštomuos ė patsā kalvuots īr. Mažne vėsos miests īr aukštiau kāp 100 metru vėrš jūras līgė, vuo aukštiausės vėitas - ė aukštiau kāp 120 metru. Tek Babronga opė ė keli maži opelē.
Pruo miesta ēn do svarbio kelio: Mažeikē - Tauragie ė Palonga - Šiaulē. Tēpuogė pruo Plongė ēn gelžkelės Šiaulē - Klaipieda.
Švėitėms
taisītėPlongie īr daug muokīklu ė kėtū švėitėma instėtocėju. Vėina gimnazėjė - Saulės, 1 specēliuojė muokīkla, Plongės teknologėju ė versla muokīkla, 5 pagrėndėnės muokīklas, darželē. Īr bibliuoteka.
Torėzmos
taisītėI miesta atvīkst svetiu ėš vėsuos Lietovuos, ipatėngā ėš Žemaitėjės.
Gīvėntuojē
taisītėIstuorėškā miestė liuob tonkē gīventė žīdū (1923 m, - 42,85%, vuo onkstiau tėk daugiau), ale dėdlės šmuots bova ėšžodīts Holokausta čieso. Pu 1990 m. Plongės gīvėntuoju skaitlios ėš lieta mažie. Daugoms gīvėntuoju īr žemaitē/lietovē (98,34%), a kėtū tautībiu mažā (rosu - 0,62%, okrainėitiu - 0,16%, baltarosiu - 0,09%, vuo kėtū - 0,78%.
Miestā partnerē
taisītė
Žėnuomė plongėškē ė kėtė garsūs mietė gīvenė prietelē
taisītė- 1909 m. gīvena dailėninks Mīkaluos Kuonstantėns Čiorliuonis so žmuona Suofėjė Kīmantaitė-Čiurlionienė, noms palėkės. Veselė anėi kielė pas diedė, katros bova Plongės klebuons. 1889–1892 m. Čiurliuonis muokies Plongės paluociu mozėkas muokīkluo.
- Haims Jichaks Blohs Hakoens (1865–1948) – Lietovos ė JAV rabėns.
- Vanda Rutkevič (1943–1992) – svietė žėnuoma alpėnėstė.
- Bruonėsluovs Lobīs (1938-2011), Lietovuos verslėninks.
- Česluovs Gabalis, lietoviu ruoka gropės Pelenai vuokalėsts čiuonās iejė i muokīkla ė anon bėngė.
- Ontans Puocios, Žemaitėjės varguonėninks, kuorvedis, pedaguogs ė dainiu, bažnīčės gėismiū autuorios, čiuonās gīvena 1948-1983 m.
- Aistė Smėlgevėčiūtė, dainėninkė, gėmos Plongie.
