Ciguonā

Ciguonā aba čiguonā (savi da šauk romās) ī tauta kėlėma nuog Indėjės, ale daba gīvenonti daugomuo Euruopuo ė Azėjuo. Ciguonā XIII–X omžiūs ėšējė ėš rītū Indėjės (dabartėnė Radžasthana, Pandžaba, Sindha) ė kap bastūnā traukė par Persėjė, Armienėjė, Torkėjė, Egėpta. XV omžiou daug ciguonu apsigīvena Balkanūs, kor daugoms anūm palėka lėgė daba (Romonėjuo, Serbėjuo, Vingrėjuo, Sluovakėjuo, Bolgarėjuo ė kt.). Ėš tenās anėi paplėta po likosė Euruopa – Vuokītėjė, Prancūzėjė, Ispanėjė, Baltėjės šalis, Rosėjė ė kt.).

Ciguonā Bolgarėjuo

Ciguonu gīvenėms dėdlē skėras nuog vėituos žmuoniū, tudie aplė anūs sokortas vairės legėndas, kap kartās ėr ėšmėslā. Ciguonā gīven krūvuom, katras šauk tabuorās. Miegst rengtėis nuognē spalvuotās apriedās. Ciguonā nug sena liuob nedėrbtė ūkė darbū, vuo pardavinietė arklius, mozėkoutė par veselės, kaltė metala rakondus ė panašē. Ciguonā tepuogė pagarsėjė, ka liuob miegtė vuogtė vuo anūm muotrėškas – muonītė, čerietė.