Holokausts

Holokausts, da retiau vadėnams Šoa bova sėstemėšks žīdu genuocėds 1939–1945 m. vīkdīts Tretė Reicha Vuokītėjuo ė anuos okupoutuos terituorėjuos. Lietovuo ė Žemaitėjuo holokausts prasėdiejė sīkio so nacėstėnė okupacėjė. Kadongė Žemaitėjė bova pri pat robežiaus so Vuokītėjė, anuo holokausts prasėdiejė pėrmotiausē (ėšėmtės - Kauns, kor žīdā pradietė naikīntė pėrmuom okupacėjės dėinuom). Getā palėka padėrbtė tēpuogė Žemaitėjės miestūs - Šiauliūs (pradiets likvidoutė 1944 m. lėipa) ė Telšiūs (likvidouts 1941 m. groudi).

Nordhauzena lagerė lavuonā

Vėlniuo žīdus konvuojounontis lietoviu puolicėninks.

Vuokītėjuo žīdus persekiuotė pradieta da A. Hėtleriou palėkos kanclerio 1933 m. pradiuo, ale masėniu žodīniu masta persekiuojėmā igava jau prasėdiejos Ontrai svieta vainai, pėrmiausē Lėnkėjuo, katra pėrma nacē ožpoulė.

Lietovuo ė Žemaitėjuo holokausta 1941–1944 m. organėzava čiuonās gaspaduoriavė vuokītē, ale i ton nusėkaltėma palėka itraukts šmuots lietoviu ė žemaitiu, tēpuogė kolaboroujontiu institocėju. Bova tēpuogė žīdus kavuojosiu ė kėtēp aktīvē ratavuojosiu žmuoniū (Jed Vašem priskaita 920+ Lietovuos gīvėntuoju, da daugiau īr pripažėntė ratavuojosēs Lietovuos). Lietova per holokausta neteka dėdliausia noušėmtė žīdu gīvėntuoju tarp Euruopas šaliū so gausiuom žīdu bendroumenėm.

Mėslėjama, ka Euruopuo anuo čieso bova ėšžodīta api 6 mln. žīdu tautībės žmuoniū.