Islandėjė

Lýðveldið Ísland
Islandėjės vieleva Islandėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Islandėjės gimnos
Valstībėnė kalba	islandu
Suostėnė	Rėikjavėks
Dėdliausis miests	Rėikjavėks
Valstībės vaduovā	Guðnis Th. Jóhannessons Prezidėnts Sigurðurs Ingis Jóhannssons Mėnėstros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	103 000 km² (105) 2,7%
Gīventuoju  - 2008 lėipa (pruogn.)  - Tonkoms	320 000 (168) 3,2 žm./km² (186)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (pruogn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8)
Valiota	Islandėjės kruona
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +0 nie taikuoma
Naprīgolnoms Suverenėtets Respoblėka	1918 groudė 1 1944 bėrželė 17
Interneta kuods	.is
Šalėis tel. kuods	354

Islandėjės Respoblėka (islandėškā Ísland aba Lýðveldið Ísland) – valstībė, isėkūrosė tuo patėis pavadėnėma saluo, asontiuo Atlanta ondėnīna šiaurėniam šmuotė, 300 km i rītus nu Grenlandėjės ė 1000 km i vakarus nu Norvegėjės. NATO, JT, EEA ėr OECD narie.

Prietelē

Islandėjės žmuoniū pėlėitībė (2008 m. sausė 1 d.)

Ėš vėsa	313,376
Islandėjės	291,942
Lėnkėjės	8,488
Lietovuos	1,332
Vuokītėjės	984
Danėjės	966
Portugalėjės	890
Filipinu	743
Bovosės Jugoslavėjės	651
JAV	598
Tailanda	545
Latvėjės	431
Jongtėnės Karalīstės	420
Švedėjės	407
Kėnėjės	379
Čekėjės ė Sluovakėjės	365
Norvegėjės	301
Kėtū	3,934
Ėš vėsa (ba islandu)	21,434

Dėdliuojė dalės Islandėjes prieteliu īr skandėnavėška kėlėma. Notuolosė saluos geuograpėnė padietės ėlga čiesa rėbuojė migracėjė. Tudie genetėškā Islandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitlioujama, ka nu ligė XIX omžiaus saluo gīvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiu žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejės kelės lėikos diel vulkana ėšseveržėmu, bada ė kėtū gomtuos ėškadu. 1703 metās sorašios vėsus prietelius (pėrmasės Islandėjės prieteliu sorašīms) ėšaiškiejė, ka saluo gīvena 50358 žmuonės.

Koltūrėškā ė kalbėškā islandā prigol skandėnavam, islandu kalba īr vėina ėš skandėnavu kalbū ė patė panašiausė i senuobės skandėnavu kalba. Glabna viera – liuteruonėzmos, katros īr tēpuogė valstībėnė Islandėjės viera (89,4% prieteliu save priskaita liuteruonās).

Islandėjės suostėnė ė dėdliausis miests vagol žmuoniū skaitlio īr Reikjaviks, čė gīven aple 36 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėitės: Akureiris, Kopavogurs, Hapnarfjordurs, Keflaviks ė Vestmaneijars. Dėdliausė miestā:

1. Reikjaviks (islandėškā: Reykjavík), 128 793 gīv.
2. Kopavogurs (islandėškā: Kópavogur), 36 975 gīv.
3. Hapnarfjordurs (islandėškā: Hafnarfjörður), 29 799 gīv.
4. Reikjanesbairs (islandėškā: Reykjanesbær), 18 920 gīv.
5. Akureiris (islandėškā: Akureyri), 18 925 gīv.
6. Gardabairs (islandėškā: Garðabær), 16 299 gīv.
7. Mosfelsbairs (islandėškā: Mosfellsbær), 11 463 gīv.
8. Aurborgs (islandėškā: Árborg, 9 485 gīv.
9. Akranesos (islandėškā: Akranes, 7 411 gīv.
10. Fjardabigds (islandėškā: Fjarðabyggð, 5 070 gīv.

Islandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožrobežė, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrėi bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Islandėjės gīvėntuoju).

Klimats

Islandėjės klimats īr šalts jūrėnės (vagol Kiopena klimata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlantė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlanta sraujas kelie, kas šėld uora. Islandėjuo īr šėltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokėm līgie. Ton šėldėnėma efekta sostėprėn da ėr Irmingera srauja. Uorā Islandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rītė gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prisnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt teigama temperatūra. Žėima Islandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temperatūra būn aple 0 °C, kalnūs aple –10 °C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25 °C ligė –30 °C. Šaltiausė temperatūra bova ožfėksouta –39,7 °C [1]. Vėdotėnė lėipas temperatūra īr +10 °C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25 °C, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5 °C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 adīnu. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejē nie tonkūs, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pūt kalnūs, grētoms gal lengvā prigautė 50 m/s.

Vėdotėnė maksėmalė ė mėnėmalė dėinuos temperatūra (°C) (1961–1990)

Location	Sau	Vas	Kuo	Bal	Geg	Bėr	Lėi	Rog	Sie	Spa	Lap	Gr		Ėš vėsa
Reikjavėks	1.9	2.8	3.2	5.7	9.4	11.7	13.3	13.0	10.1	6.8	3.4	2.2	Aukštiause	7.0
	-3.0	-2.1	-2.0	0.4	3.6	6.7	8.3	7.9	5.0	2.2	-1.3	-2.8	Žemaiuse	1.9
Akureīri	0.9	1.7	2.1	5.4	9.5	13.2	14.5	13.9	9.9	5.9	2.6	1.3	Aukštiause	6.7
	-5.5	-4.7	-4.2	-1.5	2.3	6.0	7.5	7.1	3.5	0.4	-3.5	-5.1	Žemaiuse	0.2

Puolitėnė sėstema

Islandėjė īr demuokratėnė parlamentėnė valstībė. Seniausė svietė parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėniūs rėnkėmūs 4 metam.

Admėnėstracėnės soskėrstīms

Islandėjė ėšdalīnta ī 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Islandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, islandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

Akuonuomėka

Islandėjė – vėina baguotiausiu svieta valstībiu. Akuonuomėka ėstuorėškā dėdlē priklausė nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīstė sodara 1,8% ė ana īr mažiause terp EEA (European Economic Area) šaliū.

Žemdirbīstė – bolbės, žalės daržuovės, avėina, pėinėnē pruodoktā.

Koltūra

Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).

Islandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Islandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož islandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̄ms prietelems. Islandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlē daug islandu tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. Kai katrū psėchuoluogu Islandėjės žmuonės rėitėngoujamė, kāp vėinė labiausē gīvenėmo patenkėntė (4-a vėita svietė).

Šaltenē

• [2]

Nūruodas

• Building in Iceland? Better Clear It With the Elves First New York Times straipsnės (onglu kalba).
• Psychologist Produces The First-ever 'World Map Of Happiness' Science Daily straipsnės (onglu kalba).

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė