Mesopotamėjė

Mesopotamėjė (arba Tarpopis; ėš graikū r. Μεσοποταμία, senuoves persū Miyanrudan – tarpopis, arba aramiejū Beth-Nahrin – dvė opes) - regijuons pėitvakariū Azijuo aplinkou Tėgra ė Eufrata opes dabartinie pėitrītiū Anatuolijuo (Turkijuo), Sirijuo ė Irakė.

Mesopotamėjė īr seniausis opėnės, drėkėnamuoses žemdėrbīstes civilizacinis regijuons, vėina ėš galėmū rašta atsiradėma vėitū.

Padietes

Šiaurie Mesopotamėjė prasīded nu Taura kalnū, vuo pėitūs sėik Persėjės īlonk. Ritūs Mesopotamėjė rėbuojas su Irana kalnās, vuo vakarūs' su Arabėjės dīkomo ė Sirėjes aukštikalniem.

Istuorėjė

Priešistuorėjė

Gīvenvėites Mesopotamijuo aptinkamas jau vėdorėniajamė paleolitė. Pėrmūjū prietėliū etnėnė prėklausuomībė nežėnuoma. Seniausė prietelē, katrus mėnavuo rašītėnē šaltėnē, bova šumerā - pėitūs ė akadā - šiaurie. Akadū kalba prėklausė semitū-kamitū ruodū grope, vuo šumerū ruoduos sāsajas su kėtuom ruoduom nier nustatītas.

Unkstīvuojė istuorėjė

VI-V tūkst. pr. Kr. Mesopotamijuo gīvava trīs skirtingas koltūras:

Hassuna perijuods (5800-5500)
Samaros perijuods (5600-5000)
Halafo perijuods (5500-4500)

Mesopotamėjė bova apgīvendinta ė ožkariauta daugele senuoves civilizacijū, iskaitont šumerus, akadus, babėluoniečius, asėrus ė Persėjės imperėjė. Mesopotamėjė bova suvienīta ė ijējė i tū valstībiū sudieti:

Šumerū – akadū imperėjė, 2300-2200 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Sar(a)guono.
Pėrmuoji (Senuoji) Babėluoėjės karalīstė, 1800-1600 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Hamurabio – žėmiausio Babėluona civilizacėjės valduovu
Asirėjės imperėjė, 700-612 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Ašurbanipalo – žėmiausiu anuos valduov
Untruoji (Naujuoji) Babėluonėjės karalīstė / Kaldiejū Babėluons, 612-539 m. pr. m. e. Tū suvienėjėm gal' sietė su dvėjēes žėmiausēs tuos karalīstės valduovās Nabuchodonosaro I ė II.

4-3 tūkst. rėbuos' atsirond miestā-valstībes: Nipūrs, Lagašos, Uroks ė kėtė.

Istuorėnē šaltėnē: Mesopotamėjės dontiraštē, Senāsis Testamėnts, graikū rašītuojē.

Koltūra

Pagrindėnis Mesopotamėjės tautū koltūras pažinėma šaltėnis īr duntėraštio parašītė īvairiuos paskėrtėis relėgėnē, epėnē, puoetėnē, muokslėnē tekstā, valstībėnē duokomentā bei ėšlėkė̄i dailies kūrėnē.

Mesopotamėjės archėtektūra diel nūlatėniu karū bova tvėrtuoviu archėtektūra. Sostėprintė vartā so sunkio portalo, kuoluonuom sotvėrtintė anū riemā ė bruonzėnės duris īr Babiluona ėšradėms. Ėš ten atkeliava ėr abėpos duru stuovėntis bruonzėnē liūtā. Mesopotamėjuo sokortas ė kėtas archėtektūras skvarmas. Tas īr buokštā, kupuolā, archėtektuonėnė arka ė skliautā.

Apronga

Ėš išlėkusiū vaizdoujamuoje mena pavizdžiū matuos, ka vīrā nešiuojė ėlgas barzdas, ėlgus plaukus, perskėrtus per vėduri sklastīmo. Nešiuodav sijuon. Muotrėškū plaukā supintė i kasas, tuos sudietas aplinkou galv. Plati tonėka susegta unt kairiuoje petėis.