Neuons

Neuons


Periuodėnė gropė	Inertėnės dojės
Atuoma nomeris	10
Atuomėnė masė	20,1797 g/mol
Tonkoms	0,8999 g/cm³
Virėma temperatūra	-283,59 C
Līdėmuosė temperatūra	-246,08 C

Neuons (Ne) – baspalvis, bekvapis kemėnis elements. Baspalvės inertėnės dojės, neuonėnies lėmpuos švėit rausva spalva.

Ožvadėnėma kėlėms

Neuona 1898 metās atrada škuotū kemėks William Ramsay (1852–1916 m.) ė onglū kemėks Morris Travers (1872–1961 m.), dėrbdamė Luonduonė, Onglėjuo^[1]. Tas bova vēns ėš pėrmū ėnėrtėniū dojū alementū, dėl ton priežastėis anuo ožvadėnėms bova parīnkts neonu (gr. neos – naus).

Šaltenē

↑ On the Companions of Argon William Ramsay, Morris W. Travers, Proceedings of the Royal Society of London, lēdėne nūmaris 63, p. 437–440, 1898 m.

Vikitėka: Neuons – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.

Tas kemėjės straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prisidiet pri Vikipedėjes papildīdams tā straipsnī.

[1] On the Companions of Argon William Ramsay, Morris W. Travers, Proceedings of the Royal Society of London, lēdėne nūmaris 63, p. 437–440, 1898 m.

[1]