kelti

See also: ķelti

Hungarian

Etymology

kelt +‎ -i

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈkɛlti]
• Hyphenation: kel‧ti
• Rhymes: -ti

Verb

kelti

1. third-person singular indicative present definite of kelt

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *kelˀtéi (“to lift”).

Verb

kélti (third-person present tense kẽlia, third-person past tense kė́lė)

1. (transitive) to raise, to lift, to heave, to elevate
2. (transitive) to erect, to rise up

   Synonym: statyti

3. (transitive) to propel, to further, to advance

   → (technical) to ferry

   → to drive, to herd (animals)

4. (transitive) to trigger, to induce
5. (transitive, figurative) to awaken, to arouse, to excite

   Synonyms: žadinti, budinti

Conjugation

Conjugation of kelti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	keliù	kelì	kẽlia		kẽliame, kẽliam	kẽliate, kẽliat	kẽlia
	past (būtasis kartinis laikas)	kėliaũ	kėleĩ	kė́lė		kė́lėme, kė́lėm	kė́lėte, kė́lėt	kė́lė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kéldavau	kéldavai	kéldavo		kéldavome, kéldavom	kéldavote, kéldavot	kéldavo
	future (būsimasis laikas)	kélsiu	kélsi	kéls		kélsime, kélsim	kélsite, kélsit	kéls
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kélčiau	kéltum	kéltų		kéltumėme, kéltumėm, kéltume	kéltumėte, kéltumėt	kéltų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kélk, kélki	tekẽlia		kélkime, kélkim	kélkite, kélkit	tekẽlia

Participles of kelti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kẽliąs, kẽliantis	kẽliamas
past		kė́lęs	kéltas
past frequentative		kéldavęs	—
future		kélsiąs, kélsiantis	kélsimas
participle of necessity		—	kéltinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kéldamas
half-participle (padalyviai)	present	kẽliant
	past	kė́lus
	past frequentative	kéldavus
	future	kélsiant
manner of action (būdinys)		kélte, kéltinai

Derived terms

• antkelti
• apkelti
• atkelti
• iškelti
• įkelti
• nukelti
• pakelti
• parkelti
• perkelti
• prakelti
• prikelti
• sukelti
• užkelti

 

Related terms

• kìlti (“to rise”)
• kéltas (“ferry”)
• kálnas (“hill”)
• kalvá (“mound”)

Further reading

• “kelti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “kelti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
• “kelti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012