liežuvis

Lithuanian

Liežuvis

Picture dictionary

liežuvis

burnà

lū́pa

dañtenos

kietàsis gomurỹs

minkštàsis gomurỹs

gómurio migdõlas

liežuvė̃lis

spenẽliai

krū́miniai dañtys

liežùvis

kapliaĩ

ìltis

kañdžiai

Click on labels in the image.

galva

galva

kūnas

kūnas

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *inźūˀ, from Proto-Indo-European *dn̥ǵʰwéh₂s. Cognate with Old Prussian insuwis, Proto-Slavic *(j)ęzykъ, Armenian լեզու (lezu).

The initial l- in the Lithuanian form was likely influenced by liẽžti (“to lick”). The same pattern can be observed in Old Armenian լեզու (lezu, “tongue”), լիզեմ (lizem, “lick”). According to Hilmarsson, there are also Russian dialects where "l'azyk" is used, from лиза́ть (lizátʹ) + язы́к (jazýk).

Hilmarsson goes on to propose a development from *inźū → *inźuwis (as seen in Prussian) > Proto-Lithuanian *įžuwis → liežuvis.

Pronunciation

IPA^(key): /lʲiəˈʒuːvʲɪs/

Noun

liežùvis m (plural liežùviai) stress pattern 2

1. (anatomy) tongue

Declension

Declension of liežùvis

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	liežùvis	liežùviai
genitive (kilmininkas)	liežùvio	liežùvių
dative (naudininkas)	liežùviui	liežùviams
accusative (galininkas)	liežùvį	liežuviùs
instrumental (įnagininkas)	liežuviù	liežùviais
locative (vietininkas)	liežùvyje	liežùviuose
vocative (šauksmininkas)	liežùvi	liežùviai

Further reading

• “liežuvis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024