Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 179 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Įamžintos senosios kapinės prie koplyčios Anykščių senosios kapinės – riboto laidojimo civilinės kapinės, esančios Anykščių miesto pakraštyje, Vilniaus gatvės gale. Užima 3 ha teritoriją. Jos dar vadinamos pagrindinėmis miesto kapinėmis, kuriose leidžiama laidoti į šeimų kapavietes. Priešais pagrindinius kapinių vartus, priešingoje gatvės pusėje įrengtos sovietinių karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare kapinės. Užlaidojus senąsias kapines, XX a. pabaigoje į pietus už miesto, Vilniaus g. tęsinyje, Jurzdiko kaimo teritorijoje buvo skirtas sklypas įrengti Anykščių naujosioms kapinėms. Seniausios miesto kapinės buvo prie tos pačios Vilniaus gatvės, apie 0,7 km į centro pusę, šalia Anykščių koplyčios. Jos panaikintos, pažymėtos atminimo paminklu. Greta išlikę senųjų medžių. Keletą kapinių (dvejas senąsias, naująsias ir sovietinių karių) jungianti dabartinė Vilniaus gatvė yra viena seniausių Anykščiuose, susiformavusi Vilniaus–Livonijos kelyje. Tarpukaryje ši gatvė buvo suskirstyta į dvi: Bažnyčios ir Kauno gatves. Sovietiniais metais ji vadinosi čia žuvusio ir palaidoto SSRS didvyrio A. Šagalovo gatve. Kol bažnytinė valdžia XVIII–XIX a. sandūroje nenurodė kurti kapinių užmiesčiuose, anykštėnai buvo laidojami šventoriuje. Statant naują Anykščių bažnyčią, buvo išjudinti daugybės ten besiilsinčių kūnai. Jų kaulai surinkti ir palaidoti šiaurinėje šventoriaus dalyje, netoli tvoros. Juos vėl teko atkasti, vėliau įrenginėjant lietaus vandens nutekėjimo vandentakius. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gruodžio 5 d. įvykiai Lietuvoje 1905 − susikūrė Didysis Vilniaus Seimas. Pasaulyje 1484 − popiežius Inocentas VIII paskelbė bulę, kuria inkvizicijai suteikė didžiausius įgaliojimus medžiojant „raganas“. 1908 − Pitsburge įvyko pirmosios amerikietiškojo futbolo varžybos. 1931 − susprogdinta Kristaus Išgelbėtojo šventovė – didžiausia cerkvė Maskvoje. 1949 − Jeruzalė paskelbta Izraelio sostine. 1957 − į vandenį nuleistas pirmasis pasaulyje civilinės paskirties laivas su branduoline jėgaine – ledlaužis „Leninas“. Keisti

Savaitės iniciatyva Selma Lagerlöf 1909 m. Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf (Selma Otilija Lovisa Lagerlef, 1858 m. lapkričio 20 d. – 1940 m. kovo 16 d.) – viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. gruodžio 10 d. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narė. Gimė Morbakoje, pagyvenusio dvarininko šeimoje. Baigė mokytojų seminariją Stokholme. 1885 – 1895 m. mokytojavo Landskrūnoje. Vėliau dirbo tik literatūrinį darbą. Lagerlöf debiutavo 1891 m. su romanu „Sakmė apie Gestą Berlingą“, kuriame parodė savo neišsenkamus fantazijos turtus. Šis romanas pelnė jai pasaulinę šlovę. Vėliau parašytoje romanų trilogijoje meniškai persipina padavimų ir sakmių tradicijos su realistiniais dvarininkų ir valstiečių gyvenimo vaizdais. Rašytoja iki gyvenimo pabaigos liko romantikė, humanistė, kovotoja už aukštuosius žmogaus idealus. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premijos laureatės. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Gruodžio 4 d. Prancūzijos premjeras Michel Barnier pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe.[1] Gruodžio 3 d. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeol paskelbė ir netrukus atšaukė nepaprastąją karo padėtį.[2] Gruodžio 1 d. Islandijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė socialdemokratų aljansas.[3] Lapkričio 29 d. Sirijos sukilėliai paskelbė įžengę į Alepo miestą.[4] Lapkričio 27 d. Libane įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“.[5] Lapkričio 25 d. rytą iš Leipcigo skridęs krovininis lėktuvas nukrito netoli Vilniaus oro uosto, žuvo vienas įgulos narys.[6] Lapkričio 24 d. Urugvajaus prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų pažiūrų kandidatas Yamandú Orsi.[7] Lapkričio 21 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Izraelio premjerui B. Netanjahu, buvusiam gynybos ministrui J. Galantui ir judėjimo „Hamas“ vadeivai Mohamedui Deifui.[8] Lapkričio 21 d. Seimas premjeru išrinko Gintautą Palucką.[9] Lapkričio 19 d. Honkonge nuteisti kalėti 45 demokratiją palaikantys aktyvistai.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti