Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 650 straipsnių Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Malojos perėja,  Šveicarija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Vaidinimas Japonų kultūros institute Kelne Kumi odoris (jap. 組踊 = Kumiodori, okinavų kalba: kumi-udui) – Japonijos teatrinio meno, šokio ir muzikos tradicija, paplitusi Riūkiū salose (Okinavos prefektūra). Pavadinimas pažodžiui reiškia „trupės šokis“. Tai – viena iš Riūkiū kultūrą reprezentuojančių meno formų, išlikusi iki mūsų dienų. 2010 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Nuo 2015 m. Okinavos prefektūroje rugsėjo 3 yra švenčiama kaip kumi odorio diena. Pirmasis šio teatro vaidinimas įvyko 1719 m., ir jo kūrėju laikomas Riūkiū karalystės rūmų dvariškis Tamagusuku Čiokunas (jap. 玉城朝薫 = Tamagusuku Chōkun, 1684–1734). Oficialus jo titulas buvo „šokių komisaras“ (jap. 組奉行 = odori-bugyō). Jis buvo atsakingas už diplomatinių svečių iš Čingų Kinijos linksminimą muzika ir šokiais. Nors nuo XVII a. pradžios Riūkiū karalystė mokėjo duoklę Sacumos domenui, nuo XIV a. ji išlaikė duoklinius ryšius ir su Kinija, su kuria reguliariai keisdavosi misijomis. Pasiuntiniai iš Kinijos praleisdavo Riūkiū sostinėje Nahoje keturis mėnesius (nuo birželio iki rugsėjo pabaigos). Jų užėmimui buvo sukurtas sudėtingas protokolas ukvanšin (jap. 御冠船 = Okansen, okinavų kalba: ukwanshin), pagal kurį buvo rengiamos mažosios ir didžiosios puotos, jas lydėdavo muzikiniai pasirodymai. Tamagusuku Čiokunas iki tapdamas komisaru ne vieną kartą lankėsi Japonijos sostinėje Edo, iš kur parsivežė daug naujų idėjų, kaip turėtų atrodyti pasirodymai garbingiems svečiams. Derindamas japoniško no, kabukio ir kiogeno tradicijas su Riūkiū šokiais bei kiniška Pekino opera, jis sukūrė naują teatrinę tradiciją kumi odorį. Jis pats parašė pirmuosius kūrinius, kurie suvaidinti rūmuose. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

sausio 8 d. įvykiai Lietuvoje 1547 − Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo katekizmas. 1918 − Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių „amžinųjų ryšių su Vokietija“. 1927 − įsteigta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, vienijusi 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų savanorius bei Lietuvos kariuomenės kūrėjus. 1991 − Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė Maskvoje susitiko su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Susitikime kalbėta ir apie galimybę apsaugoti Lietuvos jaunuolius nuo prievartinio ėmimo į tarybinę armiją. 2005 − per Lietuvą praūžė uraganas „Ervinas“. Pasaulyje 1918 − JAV prezidentas Vudrovas Vilsonas Kongresui pateikė savo „14-kos punktų“ programą – planą dėl taikos pasaulyje po Pirmojo pasaulinio karo. Praktiškai įgyvendintas tik vienas siūlymas, pagal kurį 1919 m. buvo įkurta Tautų Sąjunga. 1926 − Abdulas Azizas ibn Saudas tapo Hidžazo karaliumi. Valstybės pavadinimą jis pakeitė į Saudo Arabiją. 1973 − JAV ir Šiaurės Vietnamo derybininkai Henris Kisindžeris ir Le Duk To Paryžiuje atnaujino derybas dėl taikos. Keisti

Savaitės iniciatyva 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės (pranc. Jeux olympiques d'été de 2024), oficialiai XXXIII Olimpiada (pranc. Jeux de la XXXIIIe Olympiade), dar žinomos kaip „Paryžius 2024“ – daugiašakės sporto žaidynės, 33-osios vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko 2024 m. liepos 26 – rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįžo praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados. Jos tapo šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą). Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje – po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės. Iš pradžių dėl organizatoriaus teisės varžėsi Paryžius ir Los Andželas. Tarptautinis olimpinis komitetas galutinį sprendimą paskelbė 2017 m. rugsėjo 13 dieną. Tai buvo precendento neturintis balsavimas, kurio metu paaiškėjo tiek 2024 m., tiek 2028 m. olimpinių žaidynių rengėjai. Teisęs surengti Olimpiadą gavo ir Paryžius, ir Los Andželas. Anksčiau buvo pranešta, kad Budapeštas, Roma, Hamburgas atsisakė ketinimų surengti olimpines žaidynes 2024 metais. 2019 m. vasario 21 d. Paryžiaus organizacinis komitetas pateikė siūlymą į programą įtraukti breiko šokius ir pakartotinai sugražinti tris sporto šakas, kurios vyko 2020 m. olimpiadoje - banglenčių sportą, laipiojimo sportą ir riedlenčių sportą. Programoje neliko softbolo, beisbolo ir karatė. 2019 m. birželio 24 d. Tarptautinis olimpinis komitetas pritarė programos pakeitimams. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra 2024 metai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Sausio 7 d. Tibeto regioną sukrėtė 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas.[1] Sausio 6 d. Kanados premjeras Justin Trudeau paskelbė apie planuojamą atsistatydinimą.[2] Sausio 6 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose aptikta slaptavietė su valdovų laidojimo insignijomis.[3] Sausio 4 d. Grupuotės M23 sukilėliai Kongo DR rytuose užėmė strategiškai svarbią Katalės gyvenvietę.[4] Sausio 3 d. Žlugo derybos dėl Austrijos valdančiosios koalicijos.[5] Sausio 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad 2024 m. šalyje buvo šilčiausi meteorologinių stebėjimų istorijoje.[6] Sausio 1 d. JAV, Naujojo Orleano mieste, į minią įvažiavus automobiliui, žuvo 15 žmonių, dar daugiau nei 30 sužeista.[7] Sausio 1 d. Rumunija ir Bulgarija prisijungė prie Šengeno erdvės.[8] Gruodžio 31 d. Pietų Korėjos teismas dėl bandymo įvesti karo padėtį išdavė arešto orderį nušalintajam prezidentui Yoon Suk Yeol.[9] Gruodžio 30 d. Trinidade ir Tobage dėl išplitusio gaujų smurto paskelbta nepaprastoji padėtis.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti