Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 637 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Malojos perėja,  Šveicarija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Šiuri rūmai buvo Riūkiū karalystės centras Riūkiū istorija (okinavų kalba: 琉球ぬ歴史, Ruuchuu nu iwari) – Riūkiū salų (ir Riūkiū istorinio regiono) istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Į Riūkiū salas pirmieji gyventojai greičiausiai atsikėlė ledynmečio laikotarpyje egzistavusiais sausumos tiltais. Okinavos saloje rastos seniausios žmogaus liekanos Jamašitos urvinis žmogus (jap. 山下洞人 = Yamashita dōjin) datuojamos 32 tūkst. metų senumo. Tai yra ne tik seniausios rastos žmogaus liekanos Riūkiū salyne, bet ir visoje Japonijoje. Antras pagal senumą radinys yra Pindza Abu urvinis žmogus (jap. ピンザアブ洞人 = Pinza Abu dōjin) Mijako saloje. Paleolito žmogaus pėdsakų randama ir Kumedžimoje, Jaejamoje, Amamyje ir kitur. Žymiausia paleolito artefaktų radimvietė yra Sakitario urvas (jap. サキタリ洞遺跡 = Sakitari-dō iseki) Okinavos salos pietuose, kuriame randama seniausia pasaulyje adata (datuojama 23 tūkst. metų senumo). Nuo V tūkst. pr. m. e. Riūkiū prasidėjo neolitas, kuris siejamas su Kaidzukos kultūra (jap. 貝塚文化 = Kaizuka bunka). Jos pagrindiniai radiniai – kriauklelių sampylos, atsiradusios kaip šiukšliavietės prie gyvenviečių. Tuometiniai gyventojai buvo rankiotojai, žvejai ir medžiotojai. Kaidzukos kultūra nebuvo tiesiogiai susijusi su tuo metu Japonijos salose vyravusia Džiomono kultūra, nors šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria. Nėra sutariama ir dėl vietos gyventojų kalbinės priklausomybės. Pvz., Sakiyama Osamu palaikė hipotezę, kad gyventojai buvo austroneziečių atšaka, gimininga Taivano salos gyventojams. Aleksandras Vovinas, tuo tarpu, iškėlė hipotezę, jog jie buvo giminingi Japonijos ainams. Pietiniame Riūkiū (Jaejamoje ir Mijake) prieš IV–III tūkst. metų egzistavo atskira Šimotabaru kultūra (jap. 下田原期 = Shimotabaru-ki), kurios archeologiniai radiniai (ir keramika) rodo ryšius su Filipinų, Taivano, Kinijos gyventojais. Apie 500 metų klestėjusi kultūra vėliau sunyko, ir jokių radinių šiose salose nerandama kelis tūkstantmečius. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

sausio 6 d. įvykiai Lietuvoje 1589 − įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas – paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių dokumentų rinkinys, galiojęs iki 1840 metų, kol Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai. 1991 − Lazdijų muitinėje TSRS kariškiai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą. Pasaulyje 1558 − Prancūzija susigrąžino Kalė uostą. 1842 − patyrę nesėkmę, britai pasitraukė iš Afganistano. 1950 − Didžioji Britanija oficialiai pripažino Kinijos komunistinę vyriausybę. 1989 − SSRS valdžia paskelbė masinę 1930–1950 metų Stalino represijų aukų reabilitaciją. 2019 − Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus patvirtino autokefalinę Ukrainos stačiatikių bažnyčią. Ukrainos stačiatikiai nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios, kuriai priklausė 300 metų, atsiskyrė 2018 m 2021 − tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Džo Baideno pergalę prezidento rinkimuose. Keisti

Savaitės iniciatyva 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės (pranc. Jeux olympiques d'été de 2024), oficialiai XXXIII Olimpiada (pranc. Jeux de la XXXIIIe Olympiade), dar žinomos kaip „Paryžius 2024“ – daugiašakės sporto žaidynės, 33-osios vasaros olimpinės žaidynės, kurios vyko 2024 m. liepos 26 – rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįžo praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados. Jos tapo šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą). Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje – po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės. Iš pradžių dėl organizatoriaus teisės varžėsi Paryžius ir Los Andželas. Tarptautinis olimpinis komitetas galutinį sprendimą paskelbė 2017 m. rugsėjo 13 dieną. Tai buvo precendento neturintis balsavimas, kurio metu paaiškėjo tiek 2024 m., tiek 2028 m. olimpinių žaidynių rengėjai. Teisęs surengti Olimpiadą gavo ir Paryžius, ir Los Andželas. Anksčiau buvo pranešta, kad Budapeštas, Roma, Hamburgas atsisakė ketinimų surengti olimpines žaidynes 2024 metais. 2019 m. vasario 21 d. Paryžiaus organizacinis komitetas pateikė siūlymą į programą įtraukti breiko šokius ir pakartotinai sugražinti tris sporto šakas, kurios vyko 2020 m. olimpiadoje - banglenčių sportą, laipiojimo sportą ir riedlenčių sportą. Programoje neliko softbolo, beisbolo ir karatė. 2019 m. birželio 24 d. Tarptautinis olimpinis komitetas pritarė programos pakeitimams. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra 2024 metai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Sausio 6 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose aptikta slaptavietė su valdovų laidojimo insignijomis.[1] Sausio 4 d. Grupuotės M23 sukilėliai Kongo DR rytuose užėmė strategiškai svarbią Katalės gyvenvietę.[2] Sausio 3 d. Žlugo derybos dėl Austrijos valdančiosios koalicijos.[3] Sausio 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad 2024 m. šalyje buvo šilčiausi meteorologinių stebėjimų istorijoje.[4] Sausio 1 d. JAV, Naujojo Orleano mieste, į minią įvažiavus automobiliui, žuvo 15 žmonių, dar daugiau nei 30 sužeista.[5] Sausio 1 d. Rumunija ir Bulgarija prisijungė prie Šengeno erdvės.[6] Gruodžio 31 d. Pietų Korėjos teismas dėl bandymo įvesti karo padėtį išdavė arešto orderį nušalintajam prezidentui Yoon Suk Yeol.[7] Gruodžio 30 d. Trinidade ir Tobage dėl išplitusio gaujų smurto paskelbta nepaprastoji padėtis.[8] Gruodžio 30 d. Etiopijoje į upę nugarmėjus sunkvežimiui su keleiviais, žuvo mažiausiai 71 žmogus.[9] Gruodžio 29 d. Pietų Korėjoje, Muano tarptautiniame oro uoste, sudužo „Jeju Air“ 2216 lėktuvas, 179 žmonės žuvo.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti