Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 151 straipsnis Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Stalingrado griuvėsiai 1942 m. gruodį. Agresijos nusikaltimas, arba nusikaltimas prieš taiką – valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Romos statute agresijos aktais, galinčiais užtraukti asmeninę baudžiamąją atsakomybę, laikomi: karinis įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją, karinė okupacija, svetimos valstybės teritorijos aneksija naudojant ginkluotą jėgą, bombardavimas, uostų blokavimas. Agresijos aktas laikomas vadovybės nusikaltimu, kurį gali padaryti tik valstybės agresijos politiką formuojantys, o ne ją vykdantys asmenys. Agresijos neteisingumo idėja randama teisingo karo teorijoje, kurioje kariauti be pateisinamos priežasties savigynai yra neteisinga. Po Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metais, sovietų teisininkas Aronas Traininas pateikė pirmąjį sėkmingą pasiūlymą kriminalizuoti agresiją. Niurnbergo karinio tribunolo chartija numatė baudžiamąją atsakomybę už agresyvų karą. Kiti Antrojo pasaulinio karo dalyviai buvo teisiami už agresiją Suomijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Japonijoje. Visuotinai pripažįstama, kad agresijos nusikaltimas egzistuoja tarptautinėje paprotinėje teisėje. Apibrėžimus ir sąlygas, kuriomis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcijai priklauso šis nusikaltimas, 2010 m. priėmė teismo šalys. Agresija yra baudžiama pagal kai kurių šalių įstatymus; už ją gali būti persekiojama pagal visuotinę jurisdikciją. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gruodžio 2 d. įvykiai Lietuvoje 1992 − Bronislovas Lubys paskirtas penktuoju atkurtos Lietuvos Respublikos ministru pirmininku. 1994 − isteigtas Lietuvos žmogaus teisių centras. 1994 − Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos Prezidentą Algirdą Brazauską. Pasaulyje 1409 − atidarytas Leipcigo universitetas. 1823 − JAV prezidentas Džeimsas Monro paskelbė vadinamąją „Monro doktriną“ – „Amerika – amerikiečiams“, pagal kurią turėjo būti užkirstas kelias Europos valstybėms kolonizuoti Ameriką. 1870 − Roma paskelbta Italijos Karalystės sostine. 1971 − įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, į kuriuos susijungė Abu Dabio, Dubajus, Šardžos, Adžmano, Um al Kaivano, al Furaidžio emyratai. Po metų prisijungė ir Ras al Chaimos emyratas. 1993 − policijos reido metu nušautas Kolumbijos narkobaronas Pablas Eskobaras (Pablo Escobar). Keisti

Savaitės iniciatyva Selma Lagerlöf 1909 m. Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf (Selma Otilija Lovisa Lagerlef, 1858 m. lapkričio 20 d. – 1940 m. kovo 16 d.) – viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1909 m. gruodžio 10 d. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narė. Gimė Morbakoje, pagyvenusio dvarininko šeimoje. Baigė mokytojų seminariją Stokholme. 1885 – 1895 m. mokytojavo Landskrūnoje. Vėliau dirbo tik literatūrinį darbą. Lagerlöf debiutavo 1891 m. su romanu „Sakmė apie Gestą Berlingą“, kuriame parodė savo neišsenkamus fantazijos turtus. Šis romanas pelnė jai pasaulinę šlovę. Vėliau parašytoje romanų trilogijoje meniškai persipina padavimų ir sakmių tradicijos su realistiniais dvarininkų ir valstiečių gyvenimo vaizdais. Rašytoja iki gyvenimo pabaigos liko romantikė, humanistė, kovotoja už aukštuosius žmogaus idealus. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premijos laureatės. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Gruodžio 1 d. Islandijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė socialdemokratų aljansas.[1] Lapkričio 29 d. Sirijos sukilėliai paskelbė įžengę į Alepo miestą.[2] Lapkričio 27 d. Libane įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“.[3] Lapkričio 25 d. rytą iš Leipcigo skridęs krovininis lėktuvas nukrito netoli Vilniaus oro uosto, žuvo vienas įgulos narys.[4] Lapkričio 24 d. Urugvajaus prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų pažiūrų kandidatas Yamandú Orsi.[5] Lapkričio 21 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Izraelio premjerui B. Netanjahu, buvusiam gynybos ministrui J. Galantui ir judėjimo „Hamas“ vadeivai Mohamedui Deifui.[6] Lapkričio 21 d. Seimas premjeru išrinko Gintautą Palucką.[7] Lapkričio 19 d. Honkonge nuteisti kalėti 45 demokratiją palaikantys aktyvistai.[8] Lapkričio 18 d. Buvo nutraukas povandeninis duomenų kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos. Taip pat pažeistas kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos.[9][10] Lapkričio 16 d. Per išpuolį peiliu Kinijos Dziangsu provincijos Isingo mieste profesinio mokymo institute žuvo 8 žmonės, dar 17 sužeisti.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti