Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
220 566 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Kvevriai užkasti po žeme Kachetijos vyninėje

Gruziniškas vynas (gruz. ქართული ღვინო) – Gruzijoje (Sakartvele) pagaminti vynai ir su jais susijusi gamybos tradicija. Gruzija yra vieną seniausių ir turtingiausių vyvnininkystės tradicijų tęsianti šalis. Vyno gamybos istorija čia skaičiuojama apie 8000 metų, ir yra svarbi kartvelų tautinės tapatybės dalis. Čia išlaikytos senovinės vyno gamybos praktikos molinėje puodynėje kvevryje 2013 m. buvo paskelbtos UNESCO Nematerialiuoju paveldu.

Vynuogės Pietų Kaukaze yra auginamos nuo neolito laikų, ir kažkuriuo metu atrastas vynuogių sulčių fermentavimo procesas, kurio metu gaunamas vynas. Jau iš VI tūkst. pr. m. e. randami senoviniai ąsočiai kvevriai, kurie buvo įkasami į žemę, kad išlaikytų pastovią temperatūrą. Juose vynas buvo fermentuojamas ir brandinamas dešimtmečius.

Nuo III tūkst. pr. m. e. Sakartvele randama daug meno kūrinių, kurie vaizduoja vynuogių kekes, lapus, vyno ąsočius, taures, taip parodant vyndarystės svarbą vietos kultūroje. Vienas iš žymiausių tokių radinių iš VII a. pr. m. e. vaizduoja vyrą su vyno taure rankoje: manoma, kad tai – tamada (žmogus, sakantis tostą). Vyno svarbą tuometinėje kultūroje parodo ir Dionizo kulto plėtra.

IV a. Sakartvele paplitus krikščionybei, vyno reikšmė tik išaugo. Vynas buvo susietas su krikščioniška simbolika, o vienuolynai puoselėjo ir vyndarystę. Tuo metu vienuolynai tarnavo kaip svarbūs kultūros centrai. Jie turėjo pakankamai galios vystyti didelio masto irigacijos projektus, kurti vynuogynus. Vynas buv neatsiejamas nuo jų ir padėjo įtvirtinti valdžią visuomenėje. Didieji vienuolynai, tokie kaip Nekresi, Ikalto, Gelatis ir kiti turėdavo kelių šimtų kvadratinių metrų vyno rūsius ir presus, galinčius vienu metu suspausti tonas vynuogių. Vyndarystės tradicija buvo aprašyta ne viename viduramžių traktate.

Daugiau...

gruodžio 31 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Hidroelektrinės skerspjūvis

Hidroelektrinė (HE) – hidrotechninis statinys, energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, krentančio vandens potencinę energiją verčiantis į elektros energiją. Mechaninį sukimo momentą sukuria krentančio vandens sukama vandens turbina, o ši sujungta su elektros generatoriumi. Hidroelektrinės potencinė energija dažniausiai akumuliuojama užtvenkiant upes.

Pirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta 18681870 m. Kregsaide (Cragside), Anglijoje, tiekusi energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. 1882 m. JAV, Epltone (Appleton), pastatyta pirmoji komercinė hidroelektrinė. 1895 m. Tasmanijoje pastatyta pirmoji viešoji hidroelektrinė, tiekusi energiją Launčestono miesto gatvių apšvietimui.

Pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje – tai 1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas.

Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė lietuvių kilmės Peterburgo Kelių instituto profesoriaus Jurgio Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, o akcinė bendrovė „Galybė“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra energija.
Naujienos


Kalba
  NODES
Intern 1
iOS 4
os 46