Šeštokų geležinkelio stotis
54°21′39″š. pl. 23°26′27″r. ilg. / 54.3609°š. pl. 23.4407°r. ilg.
Šeštokų geležinkelio stotis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Adresas | Šeštokai, Sodų g. 13 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Atidaryta | 1898 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Peronų sk. | 2 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kelių sk. | 2 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Aptarnaujanti įmonė | AB „Lietuvos geležinkeliai“ | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Žemėlapiai | Retromap.ru | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nuotraukos | Railwayz.info | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
---|
Šeštokų geležinkelio stotis – stotis Šeštokuose (Lazdijų rajonas), miestelio centre prie Kauno–Varšuvos geležinkelio. Geležinkelio mazgas, kurio ypatinga savybė – dviejų skirtingo pločio vėžių sankirtos vieta.[1] Stotyje susieina dvi – 1435 mm ir 1520 mm pločio – geležinkelio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių Europos Sąjungos šalių.[2] Pro stotį važiuoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Varšuva, tačiau joje nestoja.
Stoties kompleksas yra valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 32383) – jam priklauso stoties pastatas (32383) ir sandėlis (32384).
Istorija
redaguotiGeležinkelio stotis pastatyta 1898 m. šalia tuo metu stovėjusio Šeštokų dvaro. Stoties pastatą suprojektavo ir statybas prižiūrėjo inžinierius Aleksandras Gasketas. Vėliau pastatyti sandėliai, butai tarnautojams, čia ir šiandien dar gyvena žmonės. 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis sujungė Šeštokus su Lietuvos geležinkelio tinklu.[3] 1923 m. stoties gyvenvietėje surašyti 143 gyventojai.[4]
Iš Šeštokų geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14 d. buvo pradėti tremti į Sibirą šviesiausi Lietuvos žmonės, taip pat iš tos pačios stoties 1941 m. žydai buvo išvaryti link Kalvarijos, kur pasitiko tragišką savo likimą.[5] Tremtiniams pagerbti skverelyje prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius ir paminklas.[6]
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šeštokai tapo Lietuvos vartais į Europą. 1992 m. liepos 7 d. atidarytas keleivinių traukinių eismas į Lenkiją (Suvalkus).[7] Įrengus tinkamą infrastruktūrą 1994 m. pradėta vežti krovinius.[8] 1998 m. suremontuotas stoties pastatas.[9] 2000 m. spalio 29 d. atidarytas tiesioginis keleivinių traukinių eismas maršrutu Vilnius–Varšuva.[10]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Šeštokų geležinkelio stotis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-03-29).
- ↑ Šeštokų geležinkelio stotis. Dzukuzinios.lt (tikrinta 2023-03-29).
- ↑ Šeštokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-05-26).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Šeštokų geležinkelio stoties pastatų kompleksas. Lazdijai-turizmas.lt (tikrinta 2023-03-29).
- ↑ Šeštokų geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2023-03-29 iš Wayback Machine projekto. AtraskDzukija.lt (tikrinta 2023-03-29).
- ↑ Okno, otwarte do Europy
- ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 43
- ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 73
- ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 44