Žemyno keltų kalbos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Žemyno keltų | |
| Paplitimas | dab. Prancūzija, Belgija, Šveicarija, Ispanija, Portugalija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 2 |
| Kilmė | indoeuropiečių >keltų >>žemyno keltų |
| Klasifikacija | galų, keltiberų |
Žemyno keltų kalbos – šiuo metu išnykusios galų ir keltiberų kalbos. Kitos, menkiau paliudytos keltų kalbos – lepontų, nornų ir galatų kalbos paprastai laikomos galų kalbos tarmėmis, arba tiesiog galų kalba. Visi žemyno keltų kalbų atstovai (išskyrus galatus) ilgainiui perėjo prie liaudies lotynų kalbos, tam pasitarnavo archajiškų keltų kalbų ir lotynų kalbos didelis gramatinis panašumas ir žodyno bendrybės. Bretonų kalba, nors ir esanti žemyne (Prancūzijoje), nėra laikoma žemyno keltų kalba, nes bretonų protėviai savo kalbą atsinešė iš Britanijos salos (Kornvalio grafystės), kai 5-ame amžiuje emigravo spaudžiami anglosaksų.
Tipologiškai žemyno keltų kalbos neturi išskirtinių panašumų, veikiau jos yra išskiriamos kaip priešprieša salų keltų kalboms, kurios, sakykime, turi priebalsių mutacijas. Tačiau paskutiniu metu mokslininkai prieina prie išvados, kad šis skirtumas yra menamas, mat tuo metu, kai dar gyvavo galų kalba, jokių priebalsių mutacijų britų kalbose tikriausiai nebuvo. Todėl skirstymo į žemyno ir salų keltų kalbas linkstama iš viso atsisakyti, išskiriant galų-britų, goidelų ir keltiberų pogrupius.
Nuorodos
redaguoticoncMultiTree kalbos kodo „conc“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „conc“)