XI amžius pr. m. e.

Vienuoliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1100 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1001 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Tęsėsi bronzos amžiaus žlugimas ir masinės tautų migracijos.

Tūkstantmečiai: 3 tūkstantmetis pr. m. e. – 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e.

Amžiai: XII amžius pr. m. e. – XI amžius pr. m. e. – X amžius pr. m. e.

Svarbiausi įvykiai

Kinijoje nuversta Šangų dinastija, prasidėjo Džou dinastija.^[1]
Egipto Naujosios karalystės pabaiga sulig Ramzio XI valdymu ir Trečiasis Egipto tarpuvaldis.^[2]
Aramėjai vykdo ekspansiją į Artimuosius Rytus.^[3]

Žymiausios asmenybės

Spėjama, kad šiame amžiuje galėjo valdyti pusiau legendiniai žydų karaliai Saulius ir Dovydas.^[4]
Ramzis XI – Egipto faraonas.
Smendis – Egipto faraonas.
Uvangas – Kinijos Džou dinastijos pirmasis valdovas.

Pasiekimai

Pirmi tikrai žinomi įrašai finikiečių raštu.^[5]
Pirmieji žemdirbystės Kenijos aukštumose ženklai.

Šaltiniai

↑ Džou. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
↑ Aidan Dodson, Afterglow of Empire: Egypt from the Fall of the New Kingdom to the Saite Renaissance, AUC Press, 2012.
↑ Younger, Kenneth Lawson (2016). A Political History of the Arameans: From Their Origins to the End of Their Polities. Atlanta: SBL Press.
↑ H.M. Niemann, „Comments and Questions about the Interpretation of Khirbet Qeiyafa: Talking with Yosef Garfinkel“, Journal of Ancient Near Eastern and Biblical Law (2017), p. 255.
↑ Hoffman, Joel M. (2004). In the beginning: a short history of the Hebrew language. New York, NY [u.a.]: New York Univ. Press. p. 23.

[1] Džou. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[2] Aidan Dodson, Afterglow of Empire: Egypt from the Fall of the New Kingdom to the Saite Renaissance, AUC Press, 2012.

[3] Younger, Kenneth Lawson (2016). A Political History of the Arameans: From Their Origins to the End of Their Polities. Atlanta: SBL Press.

[4] H.M. Niemann, „Comments and Questions about the Interpretation of Khirbet Qeiyafa: Talking with Yosef Garfinkel“, Journal of Ancient Near Eastern and Biblical Law (2017), p. 255.

[5] Hoffman, Joel M. (2004). In the beginning: a short history of the Hebrew language. New York, NY [u.a.]: New York Univ. Press. p. 23.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]