1939 m. Europos krepšinio čempionatas
1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas – trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. Kaune (Lietuvoje).
Pasiruošimas
redaguotiEuropos pirmenybėms rengti sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Jonas Černius ir jo pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J. Navakas, pavaduotoju buvo K. Dineika, o generaliniu sekretoriumi – A. Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas Stasiui Šačkui. Rungtynėms teisėjavo: N. Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S. Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M. Zaroskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy (Prancūzija), Maikė (Latvija), Zelenojus (Estija), Ugolinis (Italija), Kiraly (Vengrija), Pakus (Vengrija), V. Šeremeta (Lenkija), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr. teisėju buvo paskirtas Valerijonas Balčiūnas. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio XX amžius korespondento Broniaus Keturakio reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo Juozas Penčyla, Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį (1936 m. Berlyno olimpiadoje krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes – iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiem aukštaūgiams (lietuviui Pranui Lubinui ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.
Į čempionatą, surengtą Kauno sporto halėje susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Jau jautėsi Antrojo pasaulinio karo grėsmė: nedalyvavo Bohemijos-Moravijos komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė Vokietijos valdžia. Varžybų favoritais buvo įvardijami; Lietuvos rinktinė (treneris Pranas Lubinas), Latvijos rinktinė (tr. Valdemārs Baumanis), taip pat Prancūzijos (tr. Paul Geist) ir Lenkijos (tr. Walenty Kłyszejko) komandos. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko Kaišiadorių, Biržų, Ukmergės ir Utenos gimnazijų auklėtinės. Čempionato garbės komiteto pirmininkui A.Smetonai paskelbus apie atidarymą, žiūrovai giedojo šalies himną.
Varžybos
redaguotiČempionato sistema buvo labai paprasta – visos komandos sužaidė viena su kita po vienerias rungtynes. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės varžybos. Itin įtemptos buvo rungtynės tarp Lenkijos ir Prancūzijos rinktinių gegužės 23 d. Kai iki susitikimo pabaigos buvo likę tik 30 sekundžių, lenkai pirmavo trim taškais. Prancūzai atakavo, bet sugebėjo pasiekti tik vieną tašką per baudos metimą. Prancūzijos rinktinės protestas dėl varžybų pabaigoje tariamai per anksti sušvilpusio teisėjo buvo atmestas. Latviai trečiąją čempionato dieną pateikė čempionato sensaciją, įveikę suomius įspūdingu rezultatu 108:7. Estai gegužės 25 d. mėgino Suomijos komandą įveikti sausu rezultatu. Tai jiems sekėsi iki pat antrojo kėlinio 18 minutės, kai suomiai įmetė vieną baudą. Galutinis rezultatas 91:1 Estijos naudai. Paskutinę dieną įtemptos buvo rungtynės Italija-Prancūzija. Aikštelėje vyko apylygė kova, tik baigiantis laikui prancūzai išsiveržė ir nugalėjo 31:24.
Galutinė rikiuotė
redaguoti| Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
|---|---|---|---|---|---|---|
1.  Lietuva
|
14 | 7 | 0 | 396 | 137 | +259 |
2.  Latvija
|
12 | 5 | 2 | 353 | 163 | +190 |
3.  Lenkija
|
12 | 5 | 2 | 242 | 216 | +26 |
4.  Prancūzija
|
11 | 4 | 3 | 265 | 216 | +49 |
5.  Estija
|
11 | 4 | 3 | 286 | 167 | +119 |
6.  Italija
|
9 | 2 | 5 | 225 | 216 | +9 |
7.  Vengrija
|
8 | 1 | 6 | 162 | 343 | -181 |
8.  Suomija
|
7 | 0 | 7 | 70 | 541 | -471 |
Rungtynių statistika
redaguotiRungtynių nugalėtojai paryškinti
| Prancūzija | 76 – 11 | Suomija |
| Lenkija | 35 – 31 | Estija |
| Italija | 39 – 21 | Vengrija |
| Lietuva | 37 – 36 | Latvija |
| Lenkija | 38 – 36 | Prancūzija |
| Italija | 63 – 13 | Suomija |
| Lietuva | 33 – 14 | Estija |
| Latvija | 58 – 24 | Vengrija |
| Prancūzija | 31 – 24 | Italija |
| Lietuva | 46 – 18 | Lenkija |
| Latvija | 108 – 7 | Suomija |
| Estija | 64 – 18 | Vengrija |
| Estija | 91 – 1 | Suomija |
| Lenkija | 42 – 20 | Vengrija |
| Latvija | 38 – 23 | Italija |
| Lietuva | 48 – 18 | Prancūzija |
| Latvija | 45 – 26 | Prancūzija |
| Lietuva | 79 – 15 | Vengrija |
| Estija | 29 – 22 | Italija |
| Lenkija | 46 – 13 | Suomija |
| Lenkija | 43 – 27 | Italija |
| Prancūzija | 45 – 19 | Vengrija |
| Lietuva | 112 – 9 | Suomija |
| Estija | 26 – 25 | Latvija |
| Lietuva | 41 – 27 | Italija |
| Vengrija | 45 – 16 | Suomija |
| Prancūzija | 33 – 31 | Estija |
| Latvija | 43 – 20 | Lenkija |
Apdovanojimai
redaguotiEuropos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Nugalėtojams buvo įteikta Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana – sidabrinė kraičio skrynelė. Latvijos komanda buvo pripažinta nugalėtoja tarp riboto ūgio krepšinio rinktinių. Buvo išrinktas Krepšinio karalius: juo tapo estų olimpietis Heino Vaskila, pelnęs 116 taškų, antras buvo latvis V.Šmitas (108 taškai), o trečias – lietuvis P.Lubinas (97 tšk.). Lietuvos rinktinės žaidėjai per pirmenybes Kaune gyveno M.Galvydienės pensionate Aukštojoje Panemunėje ir metimus tobulino Kūno kultūros rūmų salėje. Jie pripažinti pelnę daugiausiai taškų (396) ir mažiausiai praleidę (137).
|
Čempionais tapo šie Lietuvos rinktinės žaidėjai: |
Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:
|
Trečiąją vietą užėmė lenkai:
|
Šaltiniai
redaguoti- Vidas Mačiulis, Vytautas Gudelis. Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis. 1939–1989. – Respublikinis sporto kombinatas, Kaunas, 1989