Ablinga
| Ablinga | ||
|---|---|---|
  Ablinga |
||
| 55°44′02″š. pl. 21°42′11″r. ilg. / 55.734°š. pl. 21.703°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Endriejavo seniūnija | |
| Gyventojų | 4 | |
 Vikiteka |
Ablinga | |
Ablinga – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 4 km nuo Endriejavo, pakeliui į Kulius. Yra Ablingos memorialinis ansamblis (nuo 1972 m.). Prie kaimo yra Ablingos geomorfologinis draustinis. Naftos telkinys.
Etimologija
redaguotiKaimo vardas tikriausiai kuršiškas, kadangi jų vietovardžiams būdinga priesaga -ng-.
Istorija
redaguoti
Minima nuo XIV a. 1630 m. užrašyta Salantų klebonijai, 1842 m. Rusijos valdžios atimta iš bažnyčios, valstiečiai paversti valstybiniais. 1938 m. dalis gyventojų išsikėlė į vienkiemius.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 m. Ablingoje įsikūrė Raudonosios armijos 295-asis statybos batalionas.
TSRS-Vokietijos karo pradžioje Ablinga įėjo į vokiečių kariuomenės 291 pėstininkų divizijos 505-ojo pulko puolimo ruožą. 1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariai trijose vietose sušaudė 42 kaimo žmones: 33 Ablingos, iš jų 20 vyrų ir 13 moterų, 6 Žvaginių kaimo vyrus, bei 2 vyrus ir 1 moterį, atvykusius iš kitur. Pretekstas žudyti gyventojus – sovietų kariai apšaudė vokiečių dviratininkų būrį, keli jų buvo nukauti. Vokiečiai kai kurių gyventojų namuose rado ginklų. Be to, vokiečių žvalgybos duomenimis, kai kurie gyventojai palaikę ryšius su sovietų kariais, teikę jiems pagalbą. Sušaudę žmones vokiečiai kaimą sudegino. Gyvi liko 20 gyventojų.
1972 m. šiai nelaimei atminti pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis (25 autoriai).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. tarpukaris | Kretingos apskritis |
| po 1950 m. | Klaipėdos rajonas |
| nuo 1995 m. | Endriejavo seniūnija |
Memorialinis ansamblis
redaguoti
1972 m. ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis – 30 ąžuolo skulptūrų. Autoriai – 25 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medžio drožėjai ir kalviai.
Stulpo pavidalo, 5–8 m aukščio paminklai su reljefinėmis žmonių figūromis, siužetinėmis scenomis, simboliais, įrašais, sugrupuoti pagal tematiką, stilistiką. Grupės išdėstytos laisvai. Skulptūrinės kompozicijos tradicinio liaudiško stiliaus, atskleidžia gyvenimo geismą, neapykantą prievartai. Tai pirmasis Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūrų paminklas. 1984–1993 m. veikė Ablingos memorialinis muziejus.
1985 m. A. Šiaulyčio pastangomis netoli piliakalnio atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas.[2]
Ansamblyje yra piršlio skulptūra (nelaimės dieną turėjo vykti vestuvės), baigiamoji skulptūra „Naujoji Ablinga“, stovi skulptūros gyventojams atminti:
| Dedikacija atminimui | Liaudies meistrai |
| Juozo, Marcelės, Antano Luožių | J. Lukauskas |
| Antano Rimkaus | J. Gineitis |
| Povilo Žebrausko šeimai | A. Bagdonas |
| Stasiui Varpiotui | L. Butkus |
| Vincui Rimkui | A. Viluckis |
| Antanui Sauseriui ir Petrui Šakiniui | R. Pamparas |
| Stefos Baltuonytės | Ipolitas Užkurnis |
| Kazio Barbšio | Ipolitas Užkurnis |
| Juozui Žebrauskui | Ipolitas Užkurnis |
| Jonui, Eugenijai, Antanui ir Juozui Šiaulyčiams | J. Paulauskas |
| Visų žuvusiųjų | Vytautas Majoras |
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1984 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 46 | 87 | 95 | 57 | 20 | 8 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 4 | 3 | 7 | 4 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Indriulaitis, Rimantas Zizas. Ablinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 25 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Ablinga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 10 psl.
- ↑ Ablinga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 19 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ablinga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 10
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Abelina. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 5 psl. (lenk.)
- Ablingos ašaros: atsiminimai (sud. Alfonsas Šiaulytis). – Klaipėda: Žemaitijos spauda, 2009. – 76 p. – ISBN 978-9955-839-08-8
Nuorodos
redaguoti- Ablinga: paminklas tragiškoms aukoms atminti // Už laisvę, 2007-06-15, Nr.1 (8) Archyvuota kopija 2009-11-26 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KULIAI – 8 km |
| |||||||||
| Žadeikiai – 2 km |
|
||||||||||
| ENDRIEJAVAS – 4 km | |||||||||||
