Adomas Jeronimas Seniavskis
| Adomas Jeronimas Seniavskis | |
|---|---|
| Seniavskiai | |
| |
| Herbas „Leliva“ | |
| Gimė | 1576 m. |
| Mirė | 1616 m. birželio 14 d. (~40 metų) |
| Tėvas | Jeronimas Seniavskis |
| Motina | Jadvyga Tarlaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Kostkaitė |
| Vaikai | Mikalojus, Aleksandra, Prokopas Seniavskis |
Adomas Jeronimas Seniavskis (lenk. Adam Hieronim Sieniawski; 1576–1616 m. birželio 14 d.) – Lenkijos bajoras, ATR karinis ir valstybinis veikėjas, Karūnos didysis pataurininkas (nuo 1606), Javorovo seniūnas, husarų rotmistras.
Biografija
redaguoti
Lenkijos bajorų Seniavskių giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Rusios vaivados ir Kamenecko kašteliono Jeronimo Seniavskio (1576–1582) ir Jadvygos Tarlaitės sūnus. Karūnos didžiojo etmono Mikalojaus Seniavskio ir Liublino vaivados Jano Tarlo (pagal motiną) anūkas.
Kaip sparnuotų husarų kapitonas, vadovaujant etmonui Jonui Zamoiskiui kovėsi Livonijoje, Estliandijoje, taip pat dalyvavo jo žygyje į Moldaviją (1600 metais), privedusio prie ATR įtakos sustiprinimo toje šalyje.
Tais pačiais metais išrinktas pasiuntiniu (deputatu) į seimą.
Netoli Berežano miesto, kurį įkūrė jo senelis Mikalojus Seniavskis, iš kalinių totorių ir turkų įkūrė gyvenvietę, kuriai davė savo vardą – Adamovka.
Nuo 1606 metų buvo karaliaus Žygimanto III dvare. Paskirtas Karūnos didžiuoju pataurininkiu. Zebžidovskio rokošo metu liko ištikimas karaliui.
Dėl atsisakymo gauti etmono postą, tapo antikarališkos opozicijos šalininku.
Dalyvavo malšinant kazokų valstiečių sukilimą, kariavo prieš turkų-totorių būrius Ukrainoje.
Šeima ir vaikai
redaguotiBuvo vedęs Kateriną Kostkaitę (1576–1648). Kaip kraitis jai buvo duoti – Melžibožas, Satanovas, taip pat Zinkovas su aplinkiniais kaimais.
Santuokoje turėjo tris sūnus:
- Mikalojus (apie 1598–1636 balandžio 17) – Ratnės seniūnas, mirė bevaikis
- Aleksandra (1599–1621)
- Prokopas Seniavskis (1602–1626) – buvo vedęs Aną Chodkevičiūtę, turėjo vienintelį sūnų – Adomas Jeronimas Seniavskis.
Katerina Seniavskienė pergyveno vyrą ir sūnūs. Visi keturi buvo palaidoti bažnyčioje, Berežanuose. Jos lėšomis visiems jiems buvo pastatyti paminklai. 1920 metais Adomo Jeronimo Seniavskio ir trijų jo sūnų Mikalojaus, Prokopo ir Aleksandro palaikai buvo išvežti į Vavelio katedrą, kur jie yra ir dabar.
Literatūra
redaguoti- Польский биографический словарь.