Alfonsas Merkys
| Alfonsas Merkys | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. vasario 20 d. Puožas, Skapiškio valsčius |
| Mirė | 2016 m. gegužės 19 d. (89 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tėvas | Jonas Merkys |
| Motina | Uršulė Merkienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Teresė Cironkaitė |
| Veikla | botanikas, augalų fiziologas, pedagogas |
| Partija | 1980 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Vilniaus universitetas |
Alfonsas Merkys (1927 m. vasario 20 d. Puože, Skapiškio valsčiuje – 2016 m. gegužės 19 d. Vilniuje) – Lietuvos botanikas, augalų fiziologas, akademikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1945 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1945–1947 m. mokslus tęsė Vilniaus žemės ūkio technikume. 1947–1948 m. Lazdijų apskrities žemės ūkio skyriaus vyr. agronomas, vedėjas. 1948–1949 m. studijavo K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje Maskvoje. 1949 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo augalų fiziologo specialybę. 1953–1956 m. studijavo aspirantūroje Maskvos M. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedroje.
1957–1959 m. Biologijos instituto, 1959–2000 m. Botanikos instituto mokslo darbuotojas, 1961–2001 m. Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas, 1962–1981 m. dar ir instituto direktorius pavaduotojas mokslo reikalams, 1981–1989 m. direktorius. 1961–1970 m. ir 1990–2001 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1968 m. profesorius. 1967 m. biologijos mokslų daktaras.[1] Nuo 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 1976–1992 m. LMA prezidiumo narys.[2][3]
Mokslinė veikla
redaguotiMokslinių tyrimų svarbiausia sritis – augalų augimo fiziologija, tropizmų ir fitohormonų fiziolijos teorija. 1973 m. kartu su kitais ištyrė retardanto CCC panaudojimą nuo kviečių išgulimo. Pirmasis įrodė, kad augalai mikrosvarumo sąlygomis (kosminiuose laivuose) gali praeiti visą ontogenezės ciklą. Susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 žemės ūkio augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų. Nuo 1988 m. Lietuvos augalų fiziologijos draugijos pirmininkas. 1988–1995 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. 1994–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Biologija“ vyr. redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių. 8 išradimų autorius.[4][5]
Bibliografija
redaguoti
- Augalų geotropinė reakcija, monografija, 1973 m., rusų k.
- Auksinas ir augalų augimas, 1982 m., rusų k.
- Сила тяжести в процессах роста растений. – 1990. – 183 p.: graf.
- Prof. S. Jundzilo ir prof. J. Dagio gyvenimas ir veikla. – Vilnius: VU leidykla, 1995. – 80 p.: iliustr. – ISBN 9986-19-134-3
- Taurieji elniai ir augmenija Žagarės draustinyje / Rimantas Baleišis, Petras Bluzma, Algirdas Lekavičius, Alfonsas Merkys. – Vilnius: Valstybės žinios, 1998. – 109 p.: iliustr. – ISBN 9986-18-030-9
Įvertinimas
redaguoti- 1975 m. LSSR valstybinė premija
- 1977 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 2001 m. Lietuvos mokslo premija, su kitais
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=B Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Paroda „Alfonsui Merkiui – 85“ Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Švenčiame augalų fiziologo akademiko Alfonso Merkio 85-erių metų jubiliejų, 2012-03-02
- ↑ Alfonsas Merkys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 54
- ↑ Alfonsas Merkys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 713 psl.
Literatūra
redaguoti- Alfonsas Merkys – augalų fiziologas / Leonida Novickienė, Aurika Ričkienė. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007. – 109 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-08-040-4