Antanas Kučas (1909)
| Antanas Kučas | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. sausio 24 d. Deikiškiai, Biržų valsčius |
| Mirė | 1989 m. sausio 10 d. (79 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Leonilda Pranevičiūtė-Kučienė |
| Vaikai | Vidimantas, Sigitas, Eglė |
| Veikla | dailininkas grafikas |
| Alma mater | 1945 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas |
Antanas Kučas (1909 m. sausio 24 d. Deikiškiuose, Biržų valsčius – 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas grafikas, profesorius.
Biografija
redaguoti1929 m. baigė Biržų gimnaziją. 1929–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1935–1936 m. atliko karinę tarnybą. 1936 m. mokytojavo Tauragėje, 1937–1940 m. Kaišiadorių gimnazijoje, nuo 1940 m. Kaune. 1944–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Taikomosios grafikos fakulteto Ksilografijos katedros vedėjas. 1951–1989 m. LSSR dailės instituto dėstytojas, 1970 m. profesorius.[1][2]
Palaidotas Rasų kapinėse.
Kūryba
redaguotiDaugiausia kūrė medžio ir linoraižinio bei oforto technika. Nuo 1935 m. dalyvavo parodose. Individualios surengtos Vilniuje (1959 m., 1969 m., 1979 m.), Kaune, Minske (abi 1959 m.), Prahoje (1973 m.).
Sukūrė estampų („Bažnytkaimis“, 1939 m.; „Dailininkas gamtoje“, 1943 m.; „Vilnius žiemą“, 1953 m.; „Prie Nemuno“, 1965 m.; „Vilnius pro medžius“, 1966 m.; „Seni medžiai“, 1968 m.; „Vilniui-650“, 1973 m.), juose poetizuojamas gamtos grožis, būdinga daugiaplanė kompozicija, dekoratyvumas, detalizavimas, smulki vingri raižysena.
Sukūrė akvarelių, plakatų, ekslibrisų (Jonas Kuzminskis, 1966 m.; Eduardas Budreika, 1968 m.; Jonas Mikėnas, 1969 m.; Juozas Kėdainis, 1975 m.; Leonas Katinas, 1977 m.).
Iliustravo knygų, iliustracijos lakoniškos, dekoratyvios, ekspresyvios ir kartu jautrios raižysenos, būdinga juodų ir baltų plotų dermė, charakteringi tipažai, iliustracijas dažnai papildo šriftai, originali ornamentika.[3] Dailininkas neiliustravo knygos – jis kūrė knygą pradedant pirmaisiais puslapiais – nuo šmuctitulo ir titulo, nuo tekstų santykio su iliustracijomis, su knygos formatu – pačios iliustracijos buvo tik vienas iš daugelio elementų, sudarančių knygos visumą.[4][5]
Iliustruotos knygos:
- Aišbė. Brička, 1947 m.
- Balys Sruoga. Lietuvių liaudies dainų rinktinė, 1949 m.
- Vincas Mykolaitis-Putinas, Altanų šešėly, 1954 m.
- Simonas Stanevičius. Pasakėčios, 1959 m.
- Žemaitė. Petras Kurmelis, Marti, 1964 m.
- Petras Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje, 1967 m.
- Vincas Krėvė. Bobulės vargai, 1968 m.
Įvertinimas
redaguoti- 1959 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1969 m. LSSR liaudies dailininkas
- 1977 m. LSSR valstybinė premija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Antanas Kučas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 416
- ↑ Dailininkui Antanui Kučui – 100 metų, 2009-01-19 Archyvuota kopija 2009-01-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Regina Urbonienė. Antanas Kučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 185 psl.
- ↑ Juozas Galkus. Visas pasaulis gali paklusti grafiko kaltukui // Lietuvos rytas, 1999-01-19 Archyvuota kopija 2007-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Dalia Ramonienė. Antanas Kučas (1909–1989) Archyvuota kopija 2012-09-07 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Antanas Kučas: grafika / Stasys Budrys. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 28 p.
- Antanas Kučas / Antanas Gedminas. – Vilnius: Vaga, 1971. – 110 p.
- Antanas Kučas: ekslibrisai / Antanas Gedminas. – Vilnius: Vaga, 1978. – 62 p.