Antilopinis kiškis

Lepus alleni

Lepus alleni

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)
Antklasis:	Amniotai ( Amniota)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Kiškiažvėriai ( Lagomorpha)
Šeima:	Kiškiniai ( Leporidae)
Gentis:	Kiškiai ( Lepus)
Rūšis:	Antilopinis kiškis ( Lepus alleni)

Binomas

Lepus alleni
Mearns, 1890

Antilopinis kiškis (Lepus alleni) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis pietinėje Arizonoje bei šiaurės vakarų Meksikoje.

Fizinės savybės

Antilopinis kiškis išsiskiria savo dydžiu. Ypač didelės ausys – apie 16 cm ilgio. Ausys beveik be kailio, išskyrus kraštelius bei patį galiuką. Bendras kūno ilgis – apie 60 cm, kūno masė svyruoja nuo 3 iki 4,5 kg. Pilvinė dalis balta, viršutinė – gelsva arba ruda su juodais dryžiais. Prisitaikę gyventi karštyje – priklausomai nuo metų laiko, kinta antilopinio kiškio medžiagų apykaita. Kailis atspindi karštį. Šis kiškis gali sulėtinti kraujotaką, nukreipdamas ją į ausis, taip vėsindamas kūną.

Buveinė

Arizonoje antilopinis kiškis sutinkamas žole apaugusiose atšlaitėse. Meksikoje įsikuria atvirose, žemose ganyklose, prieškalnėse su žemais krūmeliais bei žolynais. Taip pat gyvena prie vandens telkinių krantų esančiose prieškalnėse.

Dauginimasis

Dauginimosi sezonas trunka gruodžio–rugsėjo mėn. Patelė per metus išveda 3–4 vadas. Nėštumas trunka 6 savaites, vadoje būna 3–4 kiškiukai. Mažyliai jau po penkių dienų yra gana savarankiški. Kiškiukais rūpinasi tik patelė. Manoma, jog patelė vienos vados kiškiukus „išbarsto“ skirtingose vietose ir naktį sugrįžta jų pamaitinti, tačiau šie duomenys nėra patvirtinti.

Mityba

Beveik negeria vandens – pakankamai jo gauna grauždamas kaktusus. Antilopinis kiškis skabo lapus, ieško grūdų bei įvairių sultingųjų augalų. Kartais užsiima geofagija.

Galerija

Paplitimo arealas
Užsimaskavęs antilopinis kiškis
Piešinys