Augė (sen. gr. Αὔγη, Αὐγεία) – graikų mitologijos veikėja, Alėjo ir Nejeros duktė, deivės Atėnės žynė.[1]

Heraklį ir Augę vaizduojanti freska iš Pompėjų (Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus)

Su Herakliu susilaukusi sūnaus, jį paslėpusi Atėnės šventykloje. Už tokį šventyklos išniekinimą kraštą ištikęs nepriteklius. Kai Alėjas iš orakulo išgirdęs, kad Atėnės šventykla išniekinta kažko nešvento, apieškojęs šventyklą ir aptikęs joje vaiką. Alėjas nurodęs jį palikti ant Parteniono kalno, čia berniuką žindžiusi elnė (ἔλαφος), iš to kildinamas berniuko vardas – Telefas. Augė atiduota Nauplijui, turėjusiam ją nužudyti, bet, užuot tai padaręs, Nauplijus ją perdavęs Teutrui, Mysijos karaliui, Augė tapusi jo žmona. Tokį pasakojimo variantą pateikia Apolodoras. Tą pačią istoriją su kai kuriais pakeitimais perteikia Pausanijas, Diodoras, Higinas ir Tzetzes.[1]

Pausanijo laikais Pergame (Mysija) būta tariamo Augės kapo. Polignotas Augę pavaizdavo Delfų Leschėje.[1]

Higinas mini kitą mitologinę veikėją tokiu pat vardu – vieną iš horų.[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Schmitz, Leonhard (1867), "Auge", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston 
  NODES