Austrazija

	lot. Austrasia ; Austrazija
	Frankų valstybės sub-karalystė
	Location of Austrazijos karalystė (mėlyna) 567 m.
Sostinė	Reimsas; Mecas
Kalbos	Frankų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Chlodvigo padalinimas	511 m., 511
- Verdeno sutartis	751 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Austrazija (lot. Austrasia iš germanų Osterrik 'rytų valstybė') – viduramžių Europos regionas ir istorinė karalystė, viena iš keturių (vėliau trijų) Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės šiaurės rytuose, bet ji taip pat valdė dalį Akvitanijos ir Provanso. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Neustrija (Vakaruose) ir Orleano karalystė pietuose.

Geografija

Austrazijos regionas buvo dabartinės vakarų Vokietijos, šiaurės rytų Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo ir pietryčių Nyderlandų teritorijoje. Ji apėmė frankų gyvenamas sritis aplink Reiną, Maasą ir Mozelį. Jos pirmoji sostinė buvo Reimsas, dėl ko karalystė dar vadinta Reimso karalyste. Vėliau sostinė perkelta į Mecą. Kiti žymiausi miestai buvo Kelnas ir Tryras. Aplink Austrazijos regioną buvo Fryzija (šiaurės vakaruose), Saksonija (šiaurės vakaruose), Neustrija (pietvakariuose) ir Švabija (pietryčiuose). Prie Austrazijos kartais priskiriama ir Šampanė.

Raida

Austrazijos teritorijų didžiąją dalį iki Frankų valstybės įkūrimo valdė Romos imperija (administruota kaip Belgika ir Žemutinė Germanija). Rytinėse Austrazijos dalyse savo valstybę konsolidavo frankai, kurie prisijungė šiauriausias Romos imperijos teritorijas. Tai buvo svarbiausia jų valstybės dalis.

Nuo Chlodvigo I mirties 511 m. iki Pipino Jaunesniojo Austrazija buvo praktiškai savarankiška frankų valstybės dalis. Karalystė valdė taip pat nugalėtų germanų genčių žemes: valdant pirmajam valdovui Toiderichui tik Alemanija, vėliau taip pat Tiuringija ir Bavarija.

Austrazijos vardas nustotas naudoti apie 843 m. Šioje teritorijoje vėliau išsivystė tokie istoriniai regionai kaip Reino kraštas, Reino Frankonija, Rytų Frankonija, Elzasas, Lotaringija, Žemutinės provincijos, Pfalcas, Liuksemburgas.

Karaliai

Teuderikas I, 511–533
Teudebertas I, 533–548
Teudebaldas, 548–555
Chlotaras I, 555–561
Sigebertas I, 561–575
Childebertas II, 575–595
Teudebertas II, 595–612
Teuderikas II, 612–613
Sigebertas II, 613
Chlotaras II, 613–623
Dagobertas I, 623–634
Sigebertas III, 634–656
Childebertas Įvaikintasis, 656–661
Chlotaras III, 661–662
Childerikas II, 662–675
Dagobertas II, 675–679
Teuderikas III, 679–691
Chlodvigas IV, 691–695
Childebertas III, 695–711
Dagobertas III, 711–715
Chilperikas II, 715–717
Chlotaras IV, 717–720
Chilperikas II, 720–721 (again)
Teuderikas IV, 721–737
Childerikas III, 743–751