Bakalariava

Bakalariava (lenk. Bakałarzewo) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Bakalariavos valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 19 km į vakarus nuo Suvalkų ir 114 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr..

Bakalariava lenk. Bakałarzewo
Apaštalo Jokūbo bažnyčia
Bakalariava 54°05′16″ š. pl. 22°38′35″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Suvalkų apskritis
Valsčius	Bakalariavos valsčius
Gyventojų (2008)	890
Pašto kodas	PL 16-423
Tinklalapis	www.bakalarzewo.pl
Vikiteka	Bakalariava

Geografija

Kaimas yra Vakarų Sūduvos aukštumoje ir per jį teka Rospudos upė. Kaimo apylinkėse yra ledyninės kilmės ežerai: Samanis, Garbasė, Gilusis, Siekerevas, Skazdubekas, Balėstas, Gatnė, Grabenščizna, Karasievekas ir Apskritys. Kaimo apylinkės yra labai kalvotos ir galėtų būti įdomios turistams, tačiau turizmas nėra labai išplėtotas. Daugiausiai turistai plaukioja kajakais Rospudos upės kajakų trasa arba Bebro upe. Kadangi kaimo apylinkės yra labai kalvotos, žemės ūkis pakankamai neišplėtotas.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įkurtas XVI a. pradžioje gūdžiuose miškuose ir iš pradžių vadinosi Dauspudos Bakalariava (Dowspuda Bakałarzewska) arba Bakalariavščizna (Bakałarowszczyzna). XVI a. antroje pusėje jau buvo vadinamas tik Bakalariava. Jau 1558 m. gyvenvietė turėjo miesto teises ir turėjo savo atskirą valdžią. 1607 m. įkurta Bakalariavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapija. 1609 m. kaimo apylinkių dvarininkas Mykolas Volskis (Mikołaj Wolski) kaimo bažnyčioje finansavo altoriaus pastatymą, kuris išsilaikęs iki dabar. Į bažnyčios parapiją taip pat įėjo Kotovinos kaimas. XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje kaime žmonės užsiiminėjo kiaulininkyste. XIX a. kaimas priklausė Stefanui Horačkai (Stefan Horaczk), o po jo mirties Kierglevičiui (Kierglewicz) ir Jonui Horačkai (Jan Horaczko) ir vėliau Jonui Stegmanui (Jan Stegman) ir Brunonui Karvovskiui (Brunon Karwowski). Seniausios kaimo gatvės yra: Kamienska, Pilypovska, Kozia, Mlinska (anksčiau Kruleviecka), Suvalska (anksčiau Grodzienska), Kživa (anksčiau Stodolna) ir Košcielna. 1870 m. gyvenvietė prarado miesto teises. XX a. pradžioje kaime gyveno apie 2000 žmonių, iš kurių daugiau nei pusė buvo žydai. Tarpukariu kaime pastatyta plytinė mokykla (1926 m.), bažnyčia (1936 m.) ir sutvarkyta turgaus aikštė (1937 m.). Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta 90 % kaimo pastatų. Didelės kautynės kaimo apylinkėse vyko 1939 m. 2-rugsėjo 4 dienomis. Nuo 1973 m. kaimas yra valsčiaus centras. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo klimė

Kaimo pavadinimas kilęs nuo karališkojo rūmų mokytojo vieno iš kaimo įkūrėjų Mykolo Michnovičiaus (Mikołaj Michnowicz) pravardės – Bakałarz, kas lietuviškai reiškia Mokytojas.

Paminklai

• Apaštalo Jokūbo bažnyčia 1936 m.;
• Katalikų kapinės;
• Bakalariavos žydų kapinės.

Lankytini objektai

• Paminklas vienam iš kaimo įkūrėjų Mykolui Michnovičiui Račkovičiui;
• XVI a. turgaus aikštės išplanavimas;
• 13 antrojo pasaulinio karo bunkeriai (5 gerai išsilaikę ir 8 prastai);
• XIX a.-XX a. vandens malūnas;
• XIX a. baronų Miškovskių kapai;
• Mokykla 1927 m. statybos;
• Vargonai 1910 m.
• Paminklas kaimo gynėjams 1939 m.;
• Paminklai 1939-1945 m. žuvusiems kaimo gyventojams;
• Pažintinis takas aplink Sumavo ežerą;
• Restauruota 500 metų senumo turgaus aikštė.

• 
  Vaizdas iš bažnyčios bokšto
• 
  Kajakų trasa Rospudos, Bliznos ir Juodosios Ančios upėmis

Literatūra

• Tomasz Naruszewicz, Bakałarzewo. Dzieje miasteczka i ziemi, Warszawa 2006
• Zygmunt Filipowicz, 1980, Suwalszczyzna. Panorama turystyczna, Warszawa, Krajowa Agencja Wydawnicza, ss. 35-36
• Józef Kuran, 1976, Kajakiem po jeziorach augustowskich i suwalskich, Warszawa, Sport i Turystyka, s. 167

Nuorodos

• Bakalariavos valsčiaus tinklalapis (lenk.);
• Bakalariavos kaimo tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto..