Baltauodegis kiškis

Lepus townsendii

Lepus townsendii

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)
Antklasis:	Amniotai ( Amniota)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Kiškiažvėriai ( Lagomorpha)
Šeima:	Kiškiniai ( Leporidae)
Gentis:	Kiškiai ( Lepus)
Rūšis:	Baltauodegis kiškis ( Lepus townsendii)

Binomas

Lepus townsendii
Bachman, 1839

Paplitimo arealas

Baltauodegis kiškis, arba prerijų kiškis (Lepus townsendii) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis vakariniuose bei centriniuose Šiaurės Amerikos regionuose: Britų Kolumbijoje, Albertoje, Saskačevane, Manitoboje, Ontarijuje, Vašingtono valstijoje, Oregone, Kalifornijoje, Nevadoje ir kt.

Fizinės savybės

Baltauodegio kiškio kailis keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei gyvenamosios vietos. Viršutinės dalys gelsvai arba pilkšvai rudos, apatinės – baltos arba pilkos. Kaklo ir veido kailis tamsesnis, storesnis. Šiaurinėse arealo dalyse gyvenantys kiškiai gali įgauti ir visiškai baltą spalvą, tačiau veido, ausų, pėdų bei nugaros kailis vis tiek išlieka tamsiai gelsvos spalvos.

Baltauodegių kiškių kūno sandara tokia, kad jiems būtų paprasčiau išgyventi. Ausys labai ilgos, jose vyksta intensyvi kraujotaka – tai padeda karšto klimato regionuose gyvenantiems kiškiams reguliuoti kūno temperatūrą. Patelės šiek tiek didesnės už patinus. Baltauodegiai kiškiai sveria 3–4 kg.

Buveinė

Gyvena atvirose ganyklose, laukuose. Taip pat įsikuria miškingose vietovėse, aukštikalnių tundroje. Aptinkamas 40–4300 m aukštyje.

Dauginimasis

Dauginimosi sezonas trunka nuo vasario iki liepos mėn. Šaltesnio klimato zonose patelė per sezoną išveda tik vieną vadą. Vadoje kiškučių skaičius labai skirtingas – nuo 1 iki 11. Nėštumas trunka apie 40 dienų. Kiškučiai gimsta 90–100 g svorio, atmerktomis akimis, visiškai apaugę kailiu. Jau 2 savaičių mažylis pradeda ieškotis maisto pats, tačiau visišką nepriklausomybę nuo motinos pasiekia tik 30 dienų amžiaus. Patelės kiškiukus prižiūri lizduose, sulipdytuose iš sausos žolės, lapų bei pūkų.

Mityba

Žolėdžiai. Minta žolėmis, krūmeliais, vasarą skabo dobiliukus, viksvas. Žiemą – liucernas, astrinius augalus. Svarbią raciono dalį sudaro kviečiai, želmenys. Žiemą įsikuria svirnuose ant šieno ir ten maitinasi grūdinėmis kultūromis.

Priešai

Ilgos šio kiškio ausys padeda išgirsti artėjantį priešą. Išsisukti nuo plėšrūnų baltauodegiui kiškiui padeda ir maskuojamosios kailio spalvos. Be to, šie kiškiai yra geri plaukikai. Juos medžioja rudosios lapės, pilkosios lapės, kojotai, rudosios lūšys, pumos, barsukai, gyvatės, pelėdos, ereliai.

Galerija

Baltauodegis kiškis žiemą
Šuolis
Žvilgsnis
Žolėje