Belforas

Prancūzijos miestas

Belforas (pranc. Belfort) – miestas rytų Prancūzijoje, apie 40 km į pietvakarius nuo Miulūzo, prie Savoriozo upės, Burgundijos Vartų žemumoje; Belforo teritorijos departamento centras. Keliai ir geležinkeliai į Paryžių, Strasbūrą, Lioną, Bazelį. Metalurgija, geležinkelio riedmenų, energetikos pramonės įrangos, automobilių dalių gamyba, elektronikos, tekstilės, chemijos (plastikų) ir farmacijos pramonė, vyno gamyba.[2] Veikia Franš-Kontė universitetas.[3]

Belforas
pranc. Belfort
      
Belforo reginys
Belforas
Belforas
47°38′0″ š. pl. 6°51′0″ r. ilg. / 47.63333°š. pl. 6.85000°r. ilg. / 47.63333; 6.85000 (Belforas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Burgundija-Franš Kontė Burgundija-Franš Kontė
Departamentas Belforo teritorija
Gyventojų (2021[1]) 45 155
Plotas 17,1 km²
Tankumas (2021[1]) 2 641 žm./km²
Altitudė 358 m
Vikiteka Belforas

Įtvirtintame Belforo kvartale rytiniame Savoriozo krante stovi XVII a. pilis ir kiti viešieji pastatai (bažnyčia, arsenalas ir kt.). Šalia miesto rotušės (hôtel de ville, 1721–1724 m.) stovi Frederiko-Ogiusto Bartoldžio kūrinys Belforo liūtas (11 m aukščio), skirtas atminti 104 dienų miesto apgultį per Prancūzijos-Prūsijos karą.[3]

Istorija

redaguoti

Vietovė gyvenama nuo galų-romėnų laikų, o rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Miesto teises gavo 1307 m. Buvo Monbelaro, Fereto grafų, Austrijos erchercogų valda.[2] 1648 m. E la Šapelo sutartimi Belforas perduotas Liudviko XIV žinion, karalius miestą perleido kardinolui Mazarinui. Dėl savo strateginės vietos praėjime tarp Žuros ir Vogėzų kalnų, Belforas įvairių karų metu vis būdavo apsiaučiamas. Per I pasaulinį karą išlaikytas prancūzų, bet per II pasaulinį karą užimtas vokiečių.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. BELFORT, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 Belfort. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  3. 3,0 3,1 3,2 BelfortEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  NODES