Biokas

Biokas šiaurės rytų Gvinėjos įlankos dalyje

„Arena Blanca“ paplūdimys, Bioko sala

Biokas – didžiausia Gvinėjos įlankos ir Pusiaujo Gvinėjos sala. Iš pradžių portugalai suteikė jai pavadinimą Formoza, vėliau, kolonizacijos laikotarpiu buvo vadinama Fernando Pó sala, o po nepriklausomybės diktatoriaus prezidento garbei pavadinta Francisco Macías Nguema sala. 1979 m., po politinio perversmo, salai suteiktas dabartinis Bioko pavadinimas. Saloje įsikūrusi Pusiaujo Gvinėjos sostinė – Malabas.

Geografija

Biokas

Biokas yra 2 017 km² ploto. Salos aukščiausias taškas – Basilės kalnas (3 011 m). Sala yra Kamerūno ugnikalnių grandinės dalis.

Demografija

Saloje yra 124 000 gyventojų, kurių daugumą sudaro bubiai. Taip pat saloje yra didelės grupės fangų, fernandinų, ispanų ir emigrantų iš Rio Munio, Nigerijos ir Kamerūno.

Istorija

Kalabaro valstybė Biokas
Susikūrė:	nežinoma
Tauta	Bubiai
Sostinė
Valdovai

Nėra vieningai sutariama, kada saloje pasirodė pirmieji gyventojai bubiai (viena bantų atmaina). Vienos teorijos teigia, kad jie atsikėlė VII a. pr. m. e. Kitos sako, kad bubiai atsikėlė tik XIII a., greičiausiai iš dabartinio Kamerūno teritorijos.

Iki XV a. sala užmezgė tamprius kultūrinius ir prekybinius santykius su ibibijais šiaurėje. Iš ten skverbėsi kultūra. Tuo metu vietiniams gyventojams ir prigijo bubių pavadinimas, kuris, manoma, kilo iš ibibijų žodžio booby, reiškiančio "nemokytas", "kvailas". Sala buvo įjungta į prekybinę Kalabaro karalystės sistemą, čia ilgainiui susiformavo valstybiniai junginiai.

1472 m. portugalų keliautojas Fernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą. Ji pavadino salą Formosa Flora (Graži Gėlė), bet 1494 m. buvo pavadinta atradėjo vardu. Portugalai atnešė į salą ligas, kurios labai stipriai sumažino salos populiaciją. Nepaisant to, europiečiai vengė išsilaipinti saloje dėl atšiauraus ir agresyvaus vietos gyventojų būdo.

1642 m. Nyderlandų keliautojai pradėjo mainus su vietiniais salos gyventojais be portugalų sutikimo. Saloje pradėta prekyba vergais. 1648 m. portugalai vėl perėmė dominavimą saloje. XVII-XVIII a. bubiai susivienijo į centralizuotą karalystę, padalintą į atskirus vienetus, valdomus botuku. Tuo metu vietiniai gyventojai kėlėsi iš pakrančių į saugesnes teritorijas salos centre.

1778 m. įvyko mainai tarp portugalų ir ispanų. Portugalija iškeitė Bioką į teritojas Amerikoje. Ispanija įsteigė savo valdžią saloje, bet sugebėjo išsilaikyti vos keletą metų, nes bubių karalystė labai sustiprėjo. Nepaisant to, per XVII-XIX a. saloje vyko svarbūs demografiniai pokyčiai, kurių metu bubiai pamažėle virto mažuma. Labai daugėjo mulatų: vietinių bubių ir ispanų palikuonių, kurie žinomi kaip fernandinai.

1827 m. – 1843 m. britai Malabo ir San Karloso miestuose įsteigė kovos su vergove Gvinėjos įlankoje štabą. Šiuo laikotarpiu į Bioką ėmė plūsti išlaisvinti vergai iš Liberijos ir Siera Leonės. Jie kalba anglų kalba ir sudaro dar vieną etninį salos sluoksnį. 1843 m. pagal susitarimą su Ispaniją britai paliko salą.

1968 m. Pusiaujo Gvinėja tampa nepriklausoma, o Bioko saloje įkuriama valstybės sostinė.