Brėmenas

Brėmenas (vok. Bremen) – miestas Vokietijos šiaurės vakaruose; Brėmeno žemės sostinė ir didžiausias miestas. Taip pat Brėmenas yra 2-as pagal gyventojų skaičių šiaurės Vokietijoje ir 11-as pagal gyventojų skaičių visoje šalyje.^[1] 2021 m. duomenimis, tarp skaitlingiausių Europos žemyno miestų yra 79-as. Brėmenas yra dalis Brėmeno-Oldenburgo aglomeracijos, kurioje gyvena 2,4 mln. žmonių.

Brėmenas vok. Bremen

Brėmeno panorama, 2012 m.

Brėmenas 53°5′0″ š. pl. 8°48′0″ r. ilg. / 53.08333°š. pl. 8.80000°r. ilg. / 53.08333; 8.80000 (Brėmenas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Brėmenas (žemė)

Gyventojų (2020.12.31.)	566 573
Plotas	318,21 km²
Tankumas (2020.12.31.)	1 781 žm./km²
Altitudė	11 m

Pašto kodas	28001–28779
Tel. kodas	0421
Tinklalapis	www.bremen.de
Vikiteka	Brėmenas

Kirčiavimas	Brė́menas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1087

Istorija

Architektūra

Brėmeno pagrindinė geležinkelio stotis

Pagrindinėje viduramžių Brėmeno aikštėje (turgaus) stovi rotušė ir katedra. Taip pat ten yra ir naujesnės statybos (XX a.) parlamento rūmai.

Brėmeno turgaus aikštę puošianti rotušė pastatyta 1405–1410 metais su renesansiniu Weserio renesanso fasadu, kurį suprojektavo Liuderis fon Benthaimas. Fasade įkomponuotos gotikinės Karolio Didžiojo ir septynių kurfiurstų, taip pat keturių pranašų ir keturių išminčių figūros. Didžiojoje rotušės aikštėje priimdavo naujus įstatymus. Vakarinėje rotušės pusėje yra įėjimas į Poilsio rūsį (vok. Ratskeller), kur galima paragauti iki 600 skirtingų vyno rūšių ir pasigrožėti 1927 m. impresionisto Makso Slevogto sienų tapyba.

Švento Petro katedra pastatyta XI a., tačiau ilgainiui labai pakeista. Tai didinga romaninė katedra su dvibokščiu fasadu. Viduje yra išlikę vakarinio choro klauptai, taip pat XIX a. sunaikintų gotikinių klauptų fragmentai. Čia dar yra barokinė sakykla, 1638 m. įrengta Švedijos karalienės Kristinos lėšomis. Rytinėje kriptoje galima pamatyti įdomių romaninių kapitelių, o antroje rytinėje kriptoje galima pamatyti seniausią Brėmene Kristaus Visagalio skulptūrą (1050 m.), krikštyklą, kurią puošia 38 bareljefai ir dubuo, laikomas keturių liūtais jojančių raitelių. Kiemo pusėje yra įėjimas į Švino rūsį (vok. Bleikeller). Ten galima pamatyti 8 puikiai išsilaikiusias mumijas.

Kitas nuostabus architektūros kūrinys yra Šnoro kvartalas (vok. Schnoorviertel). Istorinis mažų XV–XVIII a. namų kvartalas buvo vienas vargingiausių Brėmene. Jis per stebuklą išvengė sugriovimų. Nuo 1958 m. kvartalas po truputį atstatomas. Kvartalo centre stovi kadaise pranciškonams priklausiusi gotikinė Šv. Jono bažnyčia. Pagal šio ordino taisykles, bažnyčia neturi bokšto. Šiame kvartale taip pat galima rasti žaislų muziejų bei kalėdinių prekių parduotuvę, veikiančią ištisus metus.

Viena įspūdingiausių gatvių Brėmene yra Böttcherstrasse. Šioje gatvelėje kadaise gyveno kubiliai, o 1926 metais turtingas kavos pirklys Ludvikas Roselijus rekonstravo Art Deco stiliumi. Nacionalistai ją išsaugojo kaip degeneratų meno pavyzdį. Gatvelės pradžią puošia 1920 m. bareljefas, su slibinu besikaunantį arkangelą Mykolą. Taip pat šioje gatvelėje paklausyti 30 porcelianinių varpų, esančių ant vieno iš namų frontono.

2004 m. Brėmeno rotušė ir Rolando statula turgavietėje įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ji pastatyta 1404 m. priešais rotušę ir yra 10 m aukščio. Tai didžiausia šio riterio skulptūra visoje Vokietijoje. Karolio Didžiojo sūnėnas Rolandas simbolizuoja miesto nepriklausomybę. Jo žvilgsnis nukreiptas į katedrą, vyskupo, ne kartą bandžiusio riboti Brėmeno autonomiją, rezidenciją. Rolando teisingumo kardas simbolizuoja juridinę nepriklausomybę, o išgraviruotas šūkis patvirtina, jog imperatorius suteikė Brėmenui miesto teises. Kitas paminklas, naujesnis (1953 m.) toje pačioje aikštėje pastatytas Brėmeno muzikantams – asilui, šuniui, katinui ir gaidžiui, kurie, kaip teigiama brolių Grimų pasakoje keliavo į Brėmeną.