Bronius Urbanavičius
| Bronius Urbanavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1918 m. kovo 27 d. Sena Pašaminė, Švenčionių rajonas |
| Mirė | 1993 m. rugsėjo 8 d. (75 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | sovietinis partizanas |
| Partija | 1943 m. SSKP |
| Alma mater | 1957 m. Aukštoji partinė mokykla prie SSKP CK |
Bronislovas (Bronius) Urbanavičius (1918 m. kovo 27 d. Senoje Pašaminėje, Švenčionių rajonas – 1993 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje) – sovietinių partizanų būrio vadas.
Biografija
redaguoti1940–1941 m. administracinis darbuotojas Vilniuje. Raudonojoje armijoje nuo 1941 m. vasaros. Tų pačių metų gruodžio mėn. perkeltas į formuojamą 16-ąją lietuviškąją diviziją. Mokėsi partizanų sprogdintojų mokykloje, nuo 1942 m. vasario pats joje ruošė grupes diversiniam darbui.
1943 m. balandžio mėn. permestas į Lietuvos teritoriją, vadovavo sovietinių partizanų būriams „Vilnius“ ir „Kostas Kalinauskas“ (nuo 1944 m.). Ataskaitose nurodoma, kad jam vadovaujant nuo bėgių nuleisti 37 vokiečių ešelonai. 1944 m. artėjant Raudonajai armijai, su partizanų brigada išstūmė vokiečius iš Ignalinos. 1945 m. liepos 2 d. už kovinių užduočių atlikimą partizanų būriuose Lietuvoje ir Baltarusijoje suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.[1]
1944–1957 m. partinių, sovietinių, valstybinių, sporto įstaigų darbuotojas Vilniuje. 1957 m. baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK. 1947–1955 m. LSSR AT deputatas. Parašė atsiminimų knygą.[2] Palaidotas Antakalnio karių kapinėse.
Bibliografija
redaguoti- Liaudies keršytojai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 392 p.
- Liaudies keršytojai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 372 p.
- Liaudies keršytojai. – Vilnius: Mintis, 1981. – 373 p.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Урбанавичус Бронислав Викентьевич“. warheroes.ru (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-06-01.
- ↑ Zenonas Vasiliauskas. Bronius Urbanavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 383