Bučinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apie 1896 m. filmą žr. Bučinys (1896 filmas).

Bučinys – prisilietimas lūpomis prie ko nors, siekiant parodyti palankumą, pagarbą, pasisveikinimą ar atsisveikinimą, simpatiją, meilę ir pan. Atitinkamai, bučiniai būna įvairūs: draugystės, susitaikymo, džiaugsmo, giminiški, meilūs, erotiški ir kt. Tai yra visuomenėje išmokstamas elgesys.

Dažniausiai yra bučiuojami žmonės (lūpos, rankos, kojos, kakta, pečiai ir kt.), tačiau taip pat ir negyvi daiktai – kryžius, altorius, knyga, ikonos, amuletai, nuotraukos, laiškai, kortos, kulto objektai, fetišai ir kt.

Bučiuojama vieta iš dalies yra susijusi su jausmu, kurį bučiuojantis asmuo nori parodyti: bučiuojamos rankos reiškia pagarbą, kojos – paklusnumą, kakta – rūpestį, žandai – geranoriškumą ir svetingumą, lūpos – meilę ir prisirišimą. Bučiuojami daiktai dažniausiai reiškia pagarbą jiems, jų brangumą.

Tarptautinė bučinių diena yra liepos 6-oji.

Istorija

Jau nuo senovės bučinys turi seksualinę prasmę – jis yra realus ir simboliškas meilės ar įsimylėjimo ženklas. Dar ir šiandien sutuokimo ceremonijoje iškilmingai leidžiama jaunavedžiams pasibučiuoti. Tačiau nors ir daugelyje, bet ne visose kultūrose bučinys yra įprastas dalykas, pvz., senovės Japonijoje nebuvo net žodžio bučiniui nusakyti, o pas eskimus ir lapius (samius) labiau priimta pasisveikinti pasitrinant vienas kito nosį.

Erotiniai bučiniai

„Bučinys“, Francesco Hayez (1791–1882) paveikslas

Ypatingas vaidmuo bučiniui tenka tarp įsimylėjusių, vienas kitą mylinčių žmonių – jis turi erotinę, seksualinę prasmę. Tai yra tam tikra intymumo ir lytinio aktyvumo forma. Dviejų anksčiau nepažįstamų žmonių santykiuose pirmasis bučinys yra ypatingas įvykis, turintis didžiulį erotinį poveikį ir suteikiantis porai bendrumo jausmą. Ypač jaudinantis yra prancūziškasis bučinys, kurio metu aktyviai dalyvauja ne tik lūpos, bet ir liežuviai. Ilgalaikiuose poros santykiuose švelnus bučinys reiškia palankumą, supratimą ar tiesiog gerą nuotaiką, o pereinantis į aistringą prancūziškąjį bučinį reiškia pasiruošimą lytiniams santykiams – seksui. Gana dažnai besimylintys bučiuojasi net ir sueities metu. Apskritai, lytinių santykių metu labai dažnai yra bučiuojama ir laižoma ne tik burna, bet ir visas mylimojo kūnas, ypač – erogeninės zonos: akys, ausų lezgeliai, krūtinė (ypač krūtų speneliai), lytiniai organai.

Manoma, kad dviejų žmonių bučinys į lūpas yra ypatingo intymumo išraiška, rodanti netgi didesnį dvasinį artumą nei sueitis: pavyzdžiui, prostitutės paprastai nebučiuoja klientų į lūpas, nors atlieka daugybę kitų erotinių paslaugų; pašlijus santykiams šeimoje, sutuoktiniai pirmiau atsisako intymių bučinių, o tik esant didesnėms problemoms ar nesutarimams atsisako ir sueities.

Erotinių bučinių technika ir būdai yra labai gausūs ir įvairūs. Pastebėta, kad besibučiuojančios poros dvigubai dažniau palenkia galvas į dešinę negu į kairę pusę (dėl patogumo, kad nesusidurtų nosys, abudu partneriai erotinio bučinio metu šiek tiek palenkia galvas į tą pačią pusę nuo savęs).