Charlotte Rampling
| Charlotte Rampling | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Tessa Charlotte Rampling, |
| Gimė | 1946 m. vasario 5 d. Eseksas, Anglija |
| Šalis |  Anglija
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Liucija „Naktinis portjė“ (1974 m.) | |
| Apdovanojimai | |
| Oskaro nominacija (2016 m.) Emmy nominacija (2013 m.) Cezario apdovanojimas (2001 m.) | |
Charlotte Rampling (pilnas vardas – Tessa Charlotte Rampling; g. 1946 m. vasario 5 d. Stermeryje, Eseksas) – anglų aktorė, buvęs modelis, žinoma savo vaidmenimis Europos filmuose. Viena populiariausių Swinging Sixties asmenybių, laikyta stiliaus ir mados ikona.[1]
Žurnalas „Empire“ yra išrinkęs ją tarp 100 seksualiausių visų laikų kino aktorių (97 vieta).[2]
Biografija
redaguotiŠeima
redaguotiCharlotte gimė Stermeryje (Sturmer), Esekse, dailininkės Isabel Anne Gurteen ir karininko Godfrey Rampling šeimoje. Jos tėvas 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne laimėjo aukso medalį estafetės 4x400 rungtyje. Ji taip pat turėjo seserį Sarah, kuri 1966 m., būdama 23, nusižudė.
Šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą (Gibraltaras, Prancūzija, Ispanija), o galutinai grįžo į Angliją tik 1964 m.[3] Charlotte mokėsi Jeanne d‘Arc mokykloje Versalyje ir prestižinėje Šventosios Hildos mokykloje Bušyje.[4]
Karjera
redaguoti
Modelio karjerą Charlotte pradėjo po to, kai ją gatvėje užkalbino mados namų agentas. Tuo pačiu metu ją pastebėjo ir kino kūrėjai, pradėję siūlyti nedidelius vaidmenis. 1964 m. ji debiutavo grupės The Beatles filme „A Hard Day‘s Night“, o 1965 m. – komedijoje „The Knack… and How to Get It“. Tikruoju proveržiu aktorės karjeroje tapo vaidmuo 4 Oskarams nominuotoje komedijoje „Georgy Girl“ 1965 m. Aktorės karjera klostėsi vis sėkmingiau ir visiškai užgožė modelio darbą. Charlotte filmavosi pas garsiausius to meto Europos režisierius kartu su populiariausiais aktoriais Yul Brenner („The Long Duel“ 1967 m.), Franco Nero („Sequestro di persona“ 1968 m.). 1967 m. ji taip pat pasirodė vienoje iš populiaraus televizijos serialo „Keršytojai“ epizodų. 1969 m. Charlotte vaidino kontroversiškoje Luchino Visconti dramoje „Dievų žlugimas“, kurioje įkūnijo į koncentracijos stovyklą išsiųstą moterį. Šis vaidmuo, sulaukęs kritikų liaupsių, tapo jos „vizitine kortele“.[5]
Du kartus dėl vaidmens ją nurungė aktorė Jacqueline Bisset – 1966 m. juostoje „Cul-de-sac“ (rež. Roman Polanski) ir 1973 m. „The Thief Who Came to Dinner“ (rež. Bud Yorkin).
1974 m. pasirodė vienas skandalingiausių jos filmų – Liliana Cavani režisuotas „Naktinis portjė“ apie buvusio nacių karininko ir kalinės susitikimą praėjus keliolikai metų po karo. Tais pačais metais jos nuotraukas išspausdino žurnalas „Playboy“, o su Sean Connery ji vaidino filme „Zardoz“.
1976 m. buvo Kanų kino festivalio žiuri nare.[2]
JAV auditorija apie Charlotte sužinojo 1975 m., kuomet pasirodė Raymond Chandler romano „Farewell, My Lovely“ ekranizacija. 1976 m. ji kartu su Anthony Hopkins Oskarų teikimo ceremonijoje pristatė vienos iš kategorijų nominantus, o 1980 m. nusifilmavo Woody Allen filme „Stardust Memories“.
1980–90 m. ji vaidino eilėje populiarių filmų („Viva la vie“, 1984 m., rež. Claude Lelouch, „Max Mon Amour“ 1986 m., „Angel Heart“ 1987 m. su Mickey Rourke ir Robert De Niro). 1997 m. ji buvo Venecijos kino festivalio žiuri nare.
Nuo 1990 m. Charlotte dažniausiai filmavosi televizijoje, o į kiną ją „sugrąžino“ režisierius Francois Ozon, pakvietęs į filmus „Sous le sable“ (2000) ir „Baseinas“ (2003). 2005 m. 59-erių aktorė atliko pagrindinį vaidmenį filme „Vers le Sud“ apie sekso turizmą, o 2006 m. pasirodė erotiniame trileryje „Esminis instinktas 2“, kuriame vaidino kartu su Sharon Stone. Nesiliaudama provokuoti ir laužyti seksualinius stereotipus, 2009 m. 63 m. sulaukusi Charlotte ir 26-erių iš Brazilijos kilusi manekenė Raquelle Zimmermann nuogos pozavo fotografui Juergen Teller prie Mona Liza paveikslo.[6]
2012 m. pasirodė filmas „I Anna“, kurį režisavo jos sūnus Barnaby Southcombe, ir kuriame taip pat buvo Charlotte erotinių scenų.[7]
2006 m. ji buvo paskirta Berlyno kino festivalio žiuri pirmininke.
Paskutinį dešimtmetį Charlotte toliau intensyviai filmuojasi įvairaus žanro juostose: trileriuose („Cleanskin“, 2012), romatiniuose filmuose („Never Let Me Go“, 2010) ar šokių juostose („Streetdance 3D“, 2010). Už vaidmenį 2012 m. mini seriale „Restless“ ji buvo nominuota Emmy, o už 2016 m. filmą „45 years“ nominuota Oskarui ir pelnė daug kitų apdovanojimų.
Asmeninis gyvenimas
redaguoti
1972–76 m. Charlotte buvo ištekėjusi už Naujosios Zelandijos aktoriaus ir publicisto Bryano Southcombe, su kuriuo susilaukė sūnaus Barnaby, tapusio režisieriumi. Sklido gandai, kad tuo pat metu kartu su jais gyveno ir modelis Randall Laurence,[8] nors pati aktorė vėliau tvirtino, kad jos pasakyta frazė, jog gyvena su 2 vyrais, neturėjo seksualinio pobūdžio.[9]
1978–97 m. jos sutuoktiniu buvo garsus prancūzų kompozitorius Jean Michel Jarre, su kuriuo susilaukė sūnaus, dabar žinomo mago David Jarre, bei augino podukrą Emilie Jarre, tapusia mados dizainere. Santuoka iširo spaudai ėmus rašyti apie Jean Michel Jarre ryšius su kitomis moterimis.
1998 m. ji susižadėjo su komunikacijų specialistu Jean-Noel Tassez. Šis ryšys truko iki pat jo mirties 2015 m.
Už nuopelnus šalies kultūrai ir ryšių su Prancūzija plėtojimą, aktorė 2000 m. buvo apdovanota Britanijos imperijos ordinu. 2002 m. jai įteiktas Prancūzijos Legiono garbės apdovanojimas.
Šiuo metu ji gyvena Paryžiuje.
Pagrindiniai apdovanojimai
redaguoti
- Oskaro nominacija – geriausia aktorė („45 Years“) (2016)
- Emmy nominacija – geriausia mini serialo antrojo plano aktorė („Restless“) (2013)
- Saturno nominacija – geriausia kviestinė serialo aktorė („Deksteris“) (2014)
- Berlyno kino festivalis – geriausia aktorė („45 Years“) (2015)
- Chlotrudis nominacija – geriausia aktorė („45 Years“, 2015); („Swimming Pool“, 2003); („Sous le sable“, 2000)
- Cezario apdovanojimas – už karjeros pasiekimus (2001)
- Cezario nominacijos – geriausia aktorė („Swimming Pool“, 2003); („Sous le sable“, 2000); („On ne meurt que deux fois“, 1985); geriausia antrojo plano aktorė („Lemming“, 2005)
- Europos kino apdovanojimas – už karjeros pasiekimus (2015); Europos aktorė („45 Years“, 2015); („Swimming Pool“, 2003)
- Europos kino apdovanojimas (nominacija) – geriausia aktorė („Lemming“, 2005); („Immortel“, 2004); („Swimming Pool“, 2003); („Sous le sable“, 2001)
- Fantasporo – geriausia aktorė („Mascara“, 1988)
- Joseph Plateau apdovanojimas – geriausia Belgijos aktorė (1987)
- Satelito apdovanojimas (nominacija) – geriausia aktorė („45 Years“, 2015)
- Stokholmo filmų festivalis
- Taorminos kino festivalis
- Telluride filmų festivalis
- Valjadolido filmų festivalis
Dalinė filmografija
redaguoti
- 1965 – The Knack… and How to Get
- 1966 – Georgy Girl
- 1967 – The Long Duel
- 1969 – _target Harry
- 1969 – Dievų žlugimas
- 1969 – Three
- 1971 – Išnykimo taškas
- 1971 – Sudie, žiaurusis broli
- 1972 – Henry VIII and His Wives
- 1973 – Džordanas Bruno
- 1974 – Zardoz
- 1974 – Naktinis portjė
- 1975 – Farewell, My Lovely
- 1975 – Yuppi Du
- 1976 – Sherlock Holmes in New York
- 1977 – Orca
- 1977 – Purpurinis taksi
- 1980 – Stardust Memories
- 1982 – The Verdict
- 1987 – Angel Heart
- 1997 – Wings of the Dove
- 2003 – Baseinas
- 2005 – Vers le sud
- 2006 – Esminis instinktas 2
- 2008 – Babylon A.D.
- 2008 – The Duchess
- 2010 – Never Let Me Go
- 2011 – Melancholia
- 2013 – Dexter
- 2013 – Jeune et Jolie
- 2015 – Broadchurch
- 2015 – 45 Years
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Smoldering Charlotte Rampling, bbcamerica.com; 2016-01-18
- ↑ 2,0 2,1 Charlotte Rampling Biography at IMDb.com
- ↑ http://www.telegraph.co.uk/culture/film/3600482/Charlottes-web.html
- ↑ www.charlotterampling.net/ [1] Archyvuota kopija 2016-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Good Charlotte“. The Age. Melbourne. 2003-10-04.
- ↑ www.telegraph.co.uk [2]
- ↑ www.telegraph.co.uk[3]
- ↑ „Good Charlotte“. The Age. Melbourne. 2003-10-04.
- ↑ Earl Wilson, An Explanation of Streaking. The Post-Register, Idaho Falls, Monday, 18 March 1974, p. 10
Nuorodos
redaguoti
- Neoficialus tinklalapis Archyvuota kopija 2016-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- IMDb profilis