Kroatija

Kroatijos Respublika kroat. Republika Hrvatska
Vėliava Herbas
Himnas: „Mūsų nuostabi gimtinė“
Kroatija žemėlapyje
Valstybinė kalba	kroatų
Sostinė	Zagrebas
Didžiausias miestas	Zagrebas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas	Zoranas Milanovičius Andrej Plenković
Plotas  • Iš viso  • % vandens	56 594 km2 (124) 1,09 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	3 888 529 (128) 73 žm./km2 (109)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 68 mlrd. $ (81) 17 222 $ (66)
Valiuta	Euras (€) (EUR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jugoslavijos 1991 m. birželio 25 d.
Interneto kodas	.hr
Šalies tel. kodas	+385

Kroatija (kroat. Hrvatska), oficialiai Kroatijos Respublika (kroat. Republika Hrvatska) – valstybė Pietryčių Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Slovėnija, šiaurės rytuose – su Vengrija, rytuose – su Serbija, pietryčiuose – su Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija. Pietvakariuose Kroatija prieina prie Adrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Zagrebas. Nuo 2009 m. Kroatija yra NATO, o nuo 2013 m. liepos 1 d. – Europos Sąjungos narė.

Istorija

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. 1463 m. Kroatija kare su Osmanų imperija neteko Bosnijos, o po turkų pergalės Mohačo mūšyje 1526 m. saboras, Kroatijos parlamentas, vengdamas osmanų okupacijos, pasirinko Habsburgų globą. Napoleonmečio metu Kroatija priklausė Prancūzijai kaip ilyrų provincijos, vėliau šalį vėl okupavo austrai. Po Pirmojo pasaulinio karo Kroatija atiteko Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei. Antrojo pasaulinio karo metu gyvavo trumpalaikė marionetinė Nepriklausoma Kroatijos valstybė, pavaldi Italijai, vėliau Vokietijai. Karui pasibaigus, Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.

Politinė sistema

Kroatijos parlamentas (kroat. Sabor) – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.

Derybos dėl Kroatijos narystės ES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. 2012 m. sausio 22 d. Kroatijoje baigėsi referendumas dėl narystės ES. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę ES. 2013 m. liepos mėn. 1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos.

Administracinis suskirstymas

Kroatija skirstoma į 6 regionus (kartu su Zagrebo miestu):

• Istrija ir Kvarnero regionas
• Dalmatija
• Zagrebas
• Centrinė Kroatija
• Slavonija ir Baranija
• Šiaurinės apygardos

Taip pat Kroatija suskirstyta į 20 apskričių ir 1 miestą (nurodyti administraciniai centrai):

Administracinis suskirstymas

• Bjelovaras–Bilogora (Bjelovarsko-bilogorska; Bjelovaras)
• Brodas–Posavina (Brodsko-posavska; Slavonski Brodas)
• Dubrovnikas–Neretva (Dubrovačko-neretvanska; Dubrovnikas)
• Istrija (Istarska; Pazinas)
• Karlovacas (Karlovačka; Karlovacas)
• Koprivnica–Križevcai (Koprivničko-križevačka; Koprivnica)
• Krapina–Zagorjė (Krapinsko-zagorska; Krapina)
• Lika–Senis (Ličko-senjska; Gospičius)
• Medžimurjė (Međimurska; Čakovecas)
• Osijekas–Barania (Osječko-baranjska; Osijekas)
• Požega–Slavonija (Požeško-slavonska; Požega)
• Primorjė–Kalnų Kotaras (Primorsko-goranska; Rijeka)
• Sisakas–Moslavina (Sisačko-moslavačka; Sisakas)
• Splitas–Dalmatija (Splitsko-dalmatinska; Splitas)
• Šibenikas–Kninas (Šibensko-kninska; Šibenikas)
• Varaždinas (Varaždinska; Varaždinas)
• Virovitica–Podravina (Virovitičko-podravska; Virovitica)
• Vukovaras–Srijemas (Vukovarsko-srijemska; Vukovaras)
• Zadaras (Zadarska; Zadaras)
• Zagrebo apskritis (Zagrebačka; Zagrebas)
• Zagrebo miestas (Grad Zagreb; Zagrebas)

Kroatija

Geografija

Plitvicos ežerai

Klimatas

Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.

Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.

Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.

Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.

Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.

Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja saulės vonios ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.

Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.

Žemės ūkis

Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų, iš kurių spaudžiamas aliejus.

Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.

Ekonomika

Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

Demografija

Splito panorama

Pasak 2001 m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yra kroatai, o didžiausios tautinė mažuma yra serbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir romai. 96,1 % gyventojų kalba kroatiškai, 1 % – serbiškai ir 2,9 % kitomis kalbomis. Šalyje galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei itališkai. 87,8 % Kroatijos gyventojų yra Romos katalikai, 4,4 % – stačiatikiai, 0,4 % – kiti krikščionys ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai. Pasak 2005 m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.

Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009 m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų (truputį didesnė nei Lietuvos). 98,7 % vyresnių nei 15 m. žmonių yra raštingi.

Kultūra

Dubrovniko senamiestis yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pritraukia daug turistų.

Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.

Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.

Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis senovinių vyndarystės tradicijų.

Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miestais.

Kita informacija

• Kroatijos ryšiai
• Kroatijos transportas
• Kroatijos karinės pajėgos
• Kroatijos tarptautiniai santykiai
• Kroatijos šventės
• Kroatijos monarchų sąrašas
• Kroatijos turizmas
• Kroatijos virtuvė

Nuorodos

Vikižodynas

Bendros nuorodos:

• Croatia’s location on a 3D globe (Java) Archyvuota kopija 2011-08-25 iš Wayback Machine projekto.
• Speleology @ showcaves.com

Žemėlapiai:

• Kroatijos fizinis žemėlapis
• Kroatijos administracinis žemėlapis
• Kroatijos svarbesnių kelių žemėlapis
• Kroatija googlemaps žemėlapyje