Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
| Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Organization for Security and Co-operation in Europe | |
 | |
 | |
| Santrumpa | ESBO, OSCE |
|---|---|
| Įkurta | 1973 m. liepos 3–7 d. |
| Tipas | Tarptautinė organizacija |
| Būstinė | Viena, Austrija |
| Narystė | 57 šalys narės 11 bendradarbiavimo partnerių |
| Oficialios kalbos | Anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ispanų |
| Generalinis sekretorius | Helga Schmid |
| Tinklalapis | osce |
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) (angl. Organization for Security and Co-operation in Europe, OSCE) – didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas mažinti karinės konfrontacijos ir sustiprinti saugumą Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje.
Įkurta 1973 m. liepos 3 – 7 d. JAV, Kanados, 33 Europos šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK), pervadinta 1995 m. sausio 1 d.
ESBK/ESBO dalyviai
redaguoti| Valstybė | Prisijungimo data | Pasirašė Helsinko baigiamąjį aktą | Pasirašė Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai |
|---|---|---|---|
 Albanija |
1991-06-19 | 1991-09-19 | 1991-09-17 |
 Andora |
1996-04-25 | 1999-11-10 | 1998-02-17 |
 Armėnija |
1992-01-30 | 1992-07-08 | 1992-04-17 |
 Austrija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Azerbaidžanas |
1992-01-30 | 1992-07-08 | 1993-12-20 |
 Baltarusija |
1992-01-30 | 1992-02-26 | 1993-04-08 |
 Belgija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Bosnija ir Hercegovina |
1992-04-30 | 1992-07-08 | |
 Bulgarija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Kanada |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Kroatija |
1992-03-24 | 1992-07-08 | |
 Kipras |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Čekija |
1993-01-01 | ||
 Danija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Estija |
1991-09-10 | 1992-10-14 | 1991-12-06 |
 Suomija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Prancūzija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Gruzija |
1992-03-24 | 1992-03-24 | 1994-03-24 |
 Vokietija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Graikija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Vatikanas |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Vengrija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Islandija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Airija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Italija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Kazachstanas |
1992-01-30 | 1992-07-08 | 1992-09-23 |
 Kirgizija |
1992-01-30 | 1992-07-08 | 1994-06-03 |
 Latvija |
1991-09-10 | 1991-10-14 | 1991-12-06 |
 Lichtenšteinas |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Lietuva |
1991-09-10 | 1991-10-14 | 1991-12-06 |
 Liuksemburgas |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Makedonija |
1995-10-12 | ||
 Malta |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Moldova |
1992-01-30 | 1992-01-30 | 1993-01-30 |
 Monakas |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Juodkalnija |
2006-06-22 | 2006-09-01 | |
 Nyderlandai |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Norvegija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Lenkija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Portugalija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Rumunija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Rusija |
1973-06-25 (kaip TSRS) | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 San Marinas |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Serbija (kaip Jugoslavija) |
2000-11-10 | 2000-11-27 | 2000-11-27 |
 Slovakija |
1993-01-01 | ||
 Slovėnija |
1992-03-24 | 1992-07-08 | 1993-03-08 |
 Ispanija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Švedija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Šveicarija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Tadžikistanas |
1992-01-30 | 1992-02-26 | |
 Turkija |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Turkmėnistanas |
1992-01-30 | 1992-07-08 | |
 Ukraina |
1992-01-30 | 1992-02-26 | 1992-06-16 |
 Jungtinė Karalystė |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Jungtinės Valstijos |
1973-06-25 | 1975-08-01 | 1990-11-21 |
 Uzbekistanas |
1992-01-30 | 1992-02-26 | 1993-10-27 |
Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai
redaguotiJie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnės raidos klausimais, nustato prioritetus ir orientyrus aukščiausiu politiniu lygiu.
Ministrų taryba (MT)
redaguotiTai – pagrindinė sprendimų priėmimo ir vykdomoji institucija, kurią sudaro valstybių dalyvių užsienio reikalų ministrai. Taryba renkasi mažiausiai kartą per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. 2006-11-01 Ministrų taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014-09-01 iš Wayback Machine projekto..
Nuolatinė taryba
redaguoti
Ji susideda iš valstybių dalyvių nuolatinių atstovų, renkasi karta per savaitę, taip pat gali būti šaukiama esant būtinumui bet kada. Nuolatinė taryba yra nuolatinė politinių konsultacijų ir sprendimų priėmimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija.
Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (SBF)
redaguotiJis susideda iš valstybių narių delegacijų prie ESBO atstovų, susitinka kartą per savaitę konsultacijoms ir deryboms dėl konkrečių priemonių, susijusių su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu. Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos dėl ginklavimosi kontrolės, nusiginklavimo ir pasitikėjimo bei saugumo stiprinimo priemonių, reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam, kad kiek įmanoma būtų sumažinta konfliktų galimybė. Jis taip pat yra atsakingas už pasitikėjimo ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą, kurio viena iš kontrolės formų yra kasmetiniai įgyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai, kurių tikslas – didinti tarpusavio pasitikėjimą.
Veikiantysis pirmininkas
redaguotiVeikiantysis pirmininkas yra aukščiausias ESBO pareigūnas, atsakingas už organizacijos kasdienę veiklą, jos koordinavimą ir konsultacijas. Juo vieneriems metams skiriamas valstybės, kuri paskutinė rengė MT sesiją, užsienio reikalų ministras. Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto (Troikos), kurį sudaro ankstesnis, esamas ir busimas pirmininkas, pagalba, atsiskaitydamas už savo veiklą MT ir Vyresniajai tarybai. Be to, pirmininkas gali inicijuoti specialiųjų tikslų grupių (Ad Hoc Steering Groups) steigimą. Tokios grupės teikia paramą pirmininkui, užkertant kelią konkretiems konfliktams, reguliuojant krizes ir sprendžiant ginčus.
Pirmininkavimo istorija (nuo 1991 m.):
Generalinis sekretorius
redaguoti
Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams. Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje, siekiant ESBO tikslų įgyvendinimo, kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymą. Generalinis sekretorius yra aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas.
Sekretoriatas
redaguotiJam vadovauja generalinis sekretorius. Sekretoriato būstinė yra Vienoje, jis susideda iš keturių skyrių:
Veikiančiojo pirmininko paramos skyriaus, kuris yra atsakingas už ryšius su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, santykius su spauda, visuomenės informavimą ir vadinamąjį ”ekonominį matmenį“;
Konfliktą prevencijos centro, kuris padeda įgyvendinti visas akcijas, susijusias su ankstyvąją konfliktų prevencija, ir reguliuoti krizines situacijas, taip pat teikia pagalbą, šioje srityje ESBO misijoms;
Konferencijų organizavimo skyriaus;
Administracijos ir biudžeto skyriaus.
Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras, organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus, taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus.
Tarptautinių mažumų reikalų vyriausiasis komisaras
redaguotiŠį pareigūną, kurio būstinė yra Hagoje, skiria MT, remdamasi konsensusu, rekomendavus Vyresniajai tarybai, trejiems metams. Jis turi užtikrinti kuo ankstesnę konfliktų prevenciją ir prireikus imtis skubių veiksmų dėl įtemptų situacijų susijusių su tautinių mažumų problemomis ir galinčių potencialiai peraugti į konfliktą, kuris gali kelti grėsmę stabilumui, taikai ar pabloginti valstybių dalyvių santykius ESBO regione.
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras
redaguoti
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, anksčiau žinomas kaip Laisvų rinkimų biuras, veikia Varšuvoje. Tai – pagrindinė ESBO institucija, teikianti paramą valstybėms dalyvėms bei koordinuojanti jų veiklą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės įgyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertų susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informaciją.
Parlamentinė asamblėja (PA)
redaguoti1991 metų kovą vykusioje ESBK valstybių parlamentarų konferencijoje, atsižvelgiant į Naujosios Europos Paryžiaus chartiją buvo pritarta įsteigti PA. Ši institucija, sudaryta iš 320 valstybėms dalyvėms atstovaujančių parlamentarų, veikia kartą per metus: vyksta sesijos, kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje, ir priimamos rekomendacinės rezoliucijos.
Sutaikymo ir arbitražo teismas
redaguotiJis buvo įsteigtas remiantis 1992 metų gruodį pasirašyta ESBO sutaikymo ir arbitražo konvencija, įsigaliojusia 1994 metų gruodį. Teismas, kuris yra įsikūręs Ženevoje, nagrinėja valstybių – konvencijos dalyvių jam pateiktus ginčus.
ESBO visuotinio saugumo koncepcija
redaguotiESBO saugumo koncepcija sudaryta iš keleto komponentų. Tai – politinis ir karinis matmuo, sudarantis vadinamąją „pirmąją pintinę“, ekonominis matmuo – „antroji pintinė“ ir žmogaus teisės bei su tuo susiję klausimai – „trečioji pintinė“. Sprendimai priimami konsensuso principu.
ESBO ir Lietuva
redaguoti1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva prisijungė prie ESBK valstybių – dalyvių. Tais pačiais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Įkūrus Lietuvos Respublikos misiją prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsėjo 17 d. paskirta Gintė Bernadeta Damušis.
Būtent šios organizacijos dėka Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių teritorijos. Tai sąlygojo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įtvirtinimą ir jos tarptautinį pripažinimą.[5] [6] [7] [8]
1991 m. spalio 14 d. Lietuva pasirašė 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą.
1991 m. gruodžio 6 d. Lietuva pasirašė 1990 m. Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai.
1996 m. gruodžio mėn. priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (taip pat ir JTO dokumentus) paskelbė Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.
1999 m. vasario 17 d. ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradėjo dirbti Šarūnas Adomavičius.
1999 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos.
2003 m. spalio 9 d. ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų Vienoje pareigas užėmė Rytis Paulauskas.
2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus.
Nuo 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Čekuolis.
2009 m. birželio 29 d. – liepos 3 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje (Seimo rūmuose).
2011 m. Lietuva (pirmoji iš Baltijos valstybių) pirmininkavo ESBO. Šis pirmininkavimas padėjo Lietuvai padidinti savo įtaką tarptautiniuose procesuose.
Taip pat skaitykite
redaguotiNuorodos
redaguoti- Oficiali ESBO svetainė (angl.)
- LR Nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje svetainė Archyvuota kopija 2008-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos pirmininkavimo ESBO komandos tinklaraštis Archyvuota kopija 2010-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
redaguoti- ↑ referatas
- ↑ ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
- ↑ Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
- ↑ Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius
- ↑ referatas
- ↑ ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
- ↑ Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
- ↑ Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius