Edukacinė komisija

Tautinė edukacinė komisija, trumpiau Edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej) – Abiejų Tautų Respublikos už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d., po to, kai buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, valdęs didžiąją dalį Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklų. Vadinama pirmąja pasaulietine švietimo ministerija pasaulyje.

Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Per trumpą laiką sukurta nauja mokyklų administravimo sistema. Lenkijos karalystės teritorija padalyta į šešias švietimo apygardas, o LDK į keturias. Kiekvienoje iš apygardų privalėjo būti viena šešiametė klasė ir kelios trimetės klasės. Kiekviena apygarda buvo dar skirstoma į smulkesnį vienetą – apygardėles. Apygardėlių mokyklose mokslas trukdavo šešerius metus. Apygardėlės buvo skirstomas į parapines mokyklas.

Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo Vilniaus universitetas, kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7–12 metų vaikams.

Komisijos nariai

Tautinės edukacinės komisijos veikimo laikotarpiu jos nariais buvo:^[1]

Narys	Kitos pareigos	Laikotarpis	Pastabos
Ignotas Masalskis (Ignacy Massalski)	Vilniaus vyskupas	1773–1792	pirmininkas iki 1786 m.
Michał Poniatowski	Plocko vyskupas, Lenkijos primas (nuo 1784 m.)	1773–1792	pirmininkas nuo 1786 m.
August Sułkowski	Gniezno, Kališo ir Poznanės vaivada	1773–1786
Jokimas Chreptavičius (Joachim Chreptowicz)	Lietuvos pakancleris, ATR užsienio reikalų ministras (nuo 1791 m.)	1773–1786
Ignotas Potockis (Ignacy Potocki)	Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos didysis maršalka, ATR policijos ministras (nuo 1791 m.)	1773–1791
Adomas Kazimieras Čartoriskis (Adam Kazimierz Czartoryski)	Podolės generalinis seniūnas, Kadetų korpuso komendantas	1773–1792
Andrzej Zamoyski	buvęs Lenkijos didysis kancleris	1773–1783
Antoni Poniński	Kopanicos seniūnas	1773–1777
Andrzej Mokronowski	generolas inspektorius, Mazovijos vaivada (nuo 1781 m.)	1776–1784
Jacek Małachowski	Lenkijos referendorius, Lenkijos pakancleris	1776–1783
Franciszek Bieliński	Čersko seniūnas	1776–1783
Stanislovas Poniatovskis (Stanisław Poniatowski)	Lietuvos didysis iždininkas (1784–1790)	1776–1792
Michał Mniszech	Lietuvos didysis sekretorius (nuo 1778 m.), Lenkijos didysis maršalas (nuo 1783 m.)	1777–1783	pakeitė A. Poninskį
Szczęsny Potocki	Rusios vaivada, Lenkijos artilerijos generolas	1783–1792	pakeitė J. Malachovskį
Maciej Garnysz	Kulmo vyskupas, Lenkijos pakancleris	1783–1790	pakeitė F. Bielinskį
Antoni Małachowski	Lenkijos didysis sekretorius, Mazovijos vaivada	1783–1792	pakeitė A. Zamoiskį
Mykolas Radvila (Michał Radziwiłł)	Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vaivada	1783–1792	pakeitė M. Mnišechą
Ignacy Przebendowski	Solecko seniūnas	1785–1791	pakeitė A. Mokronovskį
Feliks Oraczewski		1786–1792
Kacper Cieciszowski	Kijevo vyskupas	1791–1792	pakeitė M. Garnyšą
Antoni Lanckoroński Julian Ursyn Niemcewicz Ludwik Gutakowski		1791–1792	trise pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį

Išnašos

↑ Waldemar Firlej, Danuta Krześniak-Firlej, „Komisja Edukacji Narodowej (1773–1794) – w 240. rocznicę utworzenia KEN“ // „Studia Pedagogiczne. Problemy Społeczne, Edukacyjne i Artystyczne“, 2014, nr. 24, 39-65 psl. [1]

Šis straipsnis apie švietimą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Firlej_2014-1] Waldemar Firlej, Danuta Krześniak-Firlej, „Komisja Edukacji Narodowej (1773–1794) – w 240. rocznicę utworzenia KEN“ // „Studia Pedagogiczne. Problemy Społeczne, Edukacyjne i Artystyczne“, 2014, nr. 24, 39-65 psl. [1]

[1]