Eftalitai

Eftalitai ar Heftalitai – viduramžių tauta Vidurinėje Azijoje sukūrusi galingą gentinę konfederaciją. Jos pagrindinė teritorija buvo Bakrijos regione, tačiau didžiausio išsiplėtimo metu V–VI a. valdė dideles teritorijas Vidurinėje Azijoje ir Indijoje. Ji laikoma viena iš keturių sionitų (vidurinė persų kalba: Xiyōn) tautų. Kitos trys buvo kidaritai, Alchono hunai ir Nezako hunai.

Eftalitai
Genčių konfederacija
← 440 – 710 →
Location of
Sostinė	Kunduzas, Balchas
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė

Pavadinimai

Eftalitų gimtinėje Baktrijoje heftalitai buvo vadinami ebodalo (ηβοδαλο), kas greičiausiai buvo artima jų savivardžiui . Šis žodis gali turėti etimologinių sąsajų su sakų kalbos *Hitala („stiprus“) ar persų *haft āl („septyni“). Iš baktriško etnonimo kilo graikiškas hephthalites, nors graikų kalboje buvo vartojami ir variantai abdel bei avdel.

Kinijoje eftalitų pavadinimas buvo užrašomas 嚈噠, kas dabartine kalba tariama Yàdā, bet vidurine kinų kalba tarimas buvo yepdaht. Alternatyvus kiniškas užrašymas buvo 厌带夷栗陁 (Yethailito). Persų, o vėliau arabų, šaltiniuose eftalitai buvo vadinami Haytal ar Hayatila (هياطلة). Indijoje jie kaip atskira etninė grupė nebuvo atskirti ir buvo priskiriami klajokliams hunams ar turuškams. Gali būti, kad eftalitai yra identiški Indijos šaltiniuose minimiems Baltiesiems hunams (sveta huna).

Kilmė

Nieko tikro nėra žinoma apie eftalitų kilmę, nes skirtingi šaltiniai pateikia labai skirtingus variantus. Nėra sutariama ir dėl to, kokia kalba kalbėjo ši tauta. Savo valstybėje jie naudojo baktrų kalbą kaip oficialią rašytinę kalbą (kaip ir kušanai prieš juos), tačiau nėra žinoma, kokia kalba jie kalbėjo. Ilgą laiką vyravo tiurkiškoji jų kilmės hipotezė, teisgusi, jog eftalitai buvo viena tiurkų tautų. Pastaruoju metu mokslininkai labiau linkę palaikyti iranėniškąją hipotezę Ją palaiko tokie faktai: jie naudojo iranėniškus titulus, Šachnamės tradicijoje jų valdovų vardai yra iranėniški. Keli išlikę eftalitų valdovų vardai gali turėti iranėniškas šaknis.

Senieji kinų šaltiniai eftalitus kildina iš uar (滑 Huá) tautos, gyvenusios kitapus Didžiosios sienos, Džiungarijos baseine. Jie buvo giminingi juedži ir pavaldūs žoužanams. Vėliau jie persivardino eftalitais pagal vieną savo karališkųjų giminių. Su žoužanais eftalitai turėjo daug bendrumų, iš jų paveldėjo valdymo modelius ir net chano titulą. Vėliau, anot šaltinių, jie migravo į Baktriją, kur rado čia gyvenančius tocharus. Japonų tyrėjas Enoki, tuo tarpu, mano, kad Eftalitai formavosi Baktrijos regiono rytiniame pakraštyje.

Raida

Po Kušanų imperijos subyrėjimo III a. Baktrijos regioną užvaldė Sasanidų imperija. Pirmą kartą eftalitai paminimi 442 m. įvykiuose, kuomet Sasanidų šachas Jazdegerdas I kovoja su jų gentimis, o 453 m. net perkelia savo rūmus į rytus, kad būtų lengviau su jomis susidoroti. Netrukus eftalitai minimi kaip svarbi jėga, pradėjusi kištis į vidinį Persijos imperijos gyvenimą: jų karalius Kušnavazas padėjo šachui Perozui I paimti valdžią. Greičiausiai su persų pagalba 466 m. eftalitai išvijo kidaritus iš Transoksianos ir galutinai įsitvirtino Baktrijoje.

Nuo 484 m. nusilpusi Persijos imperija pradėjo mokėti duoklę eftalitams, o šių valdovai perėmė Pesijos šachų simboliką ir regalijas, taip bandydami legitimuoti savo valdžią ir laikyti save tikraisiais Irano valdovais. Iki V a. pabaigos eftalitai kontroliavo ne tik Vidurinę Aziją, bet ir Tarimo baseiną rytuose, didelę dalį dabartinio Afganistano.

Iki VI a. vidurio stepėse į šiaurę nuo eftalitų kontroliuojamų teritorijų susiformavo Tiurkų kaganatas. Jis sudarė sąjungą su Sasanidų imperija prieš eftalitus. 557 m. mūšyje prie Karšio eftalitų armija patyrė pralaimėjimą, ir jų galios teritorija susitraukė iki Baktrijos regiono.

VII a. pradžioje eftalitai vėl minimi puldinėjantys sasanidų rytines teritorijas. Apie 607 m. juos sutramdė armėnų kilmės karvedys Smbatas IV Bagratunis. Eftalitų kilmės valdovai toliau valdė atskirus regionus Baktrijoje, Sogde ir Arijoje, tačiau jie mokėjo duoklę Sasanidams. 705 m. paskutinės jų karalystės buvo įjungtos į Kalifatą.