Ekologinė bendrija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ekologinė bendrija – augalų, gyvūnų, grybų, protistų ir prokariotų grupė, užimanti kokią nors buveinę. Visi jie priklauso vienas nuo kito ir nuo aplinkos.
- Pionierinė bendrija (pirminė bendrija) – žolių (augalai pionieriai) bendrija su vabzdžiais, pelėmis ir kt.
- Stadijinė bendrija (tarpinė bendrija) – įsigali krūmų brūzgynai su kiškiais, strazdais ir pan.
- Klimaksinė bendrija – lapuočių miškų biome tai bendrija, kurios pagrindinė dalis yra vasaržaliai medžiai, ją sudaro, pvz., ąžuolai, bukai su lapėmis, barsukais, devynbalsėmis. Bendruoju atveju klimaksinė bendrija yra labai stabili bendrija, egzistuojanti ilgą laiką nesikeisdama, kol yra tokios pačios aplinkos sąlygos.
Augalų studijose augalų ir jų ekologinių ryšių pažinimas yra svarbus. Botanikai daug dėmesio skiria klasifikuodami bedrijas, ekologai nagrinėja augalų ekologinius ryšius, todėl buveinių būdingųjų rūšių analizė – vienas iš labiausiai tinkančių šiam tikslui pasiekti mokymo metodų. Augalų bendrijų identifikacijos pagrindas – išsami floristinės sudėties kiekybinė analizė, todėl tai yra daugiau fundamentiniams augalijos tyrimams taikoma metodologija. Buveinių klasifikacija labiau pritaikyta aplinkos sąlygoms vertinti praktiniu, kokybiniu atžvilgiu. Europoje plačiausiai naudojama „EUNIS“ (European Nature Information System) klasifikacija. Pagrindinės buveinių grupės: pajūrio buveinės, vidaus paviršinių vandens telkinių buveinės, pelkių buveinės, pievos ir aukštųjų žolynų buveinės, viržynai ir krūmynai, miškai ir kitos medžiais apaugusios teritorijos.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013: Ekosistemų praktikumas. Buveinės ir būdingosios jų rūšys. – VU leidykla, Vilnius.