Elena Nijolė Bučiūtė
| Elena Nijolė Bučiūtė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1930 m. vasario 16 d. Kaunas |
| Mirė | 2010 m. kovo 12 d. (80 metų) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Jurijus Markejevas |
| Vaikai | Arvydas Bareikis, Saulius Bareikis, Lada Markejevaitė |
| Veikla | architektė, pedagogė |
| Alma mater | LTSR dailės institutas |
Elena Nijolė Bučiūtė (1930 m. vasario 16 d. Kaune – 2010 m. kovo 12 d.) – Lietuvos architektė, pedagogė.
Biografija
redaguoti1947 m. baigė Rokiškio mergaičių gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1968 m. architektūros mokslų kandidatė.[1]
1953–1975 m. Miestų statybos projektavimo instituto architektė (1953–1958 m. vyr. architektė, 1958–1975 m. grupės vadovė, 1971–1975 m. vyriausioji projektų architektė). Nuo 1976 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. VGTU) dėstytoja; docentė (1982 m.), nuo 1989 m. profesorė. Nuo 1994 m. individualios N. Bučiūtės kūrybinės studijos vadovė. Suprojektavo apie 50 pastatų, daugiausia Vilniuje.
Projektai
redaguoti- Žemėtvarkos projektavimo instituto rūmai, 1967 m.
- Baldų paviljonas parduotuvė Mindaugo g. (1968 m.) ir jos renovacija – pritaikymas parduotuvei „Maxima“, 2000 m.
- Valstybinio plano komiteto pastatas (dab. Ūkio ministerija), 1973 m.
- Operos ir baleto teatro rūmai, 1974 m.
- Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pastatas, 1998 m.
- VGTU valgyklos pastato Saulėtekio al. rekonstrukcija – pritaikymas VGTU bibliotekai, 1998 m.
- Buitinio aptarnavimo pastatas, Naujoji Vilnia, 1988 m.
- Parengė Ukmergės (1963 m.), Rokiškio (1964 m.) gyvenamųjų rajonų, kolūkių gyvenviečių išplanavimo projektų.[2][3]
Įvertinimas
redaguoti- 1974 m. LTSR nusipelniusi architektė
- 1980 m. LTSR valstybinė premija
- 1989 m. LTSR liaudies architektė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=H Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Zigmantas Liandzbergis. Elena Nijolė Bučiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 292
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 552 psl.
