Galvos skausmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Galvos skausmas – sveikatos sutrikimas arba ligos simptomas, pasireiškiantis skausmingais pojūčiais galvos ir kaklo srityje.
Paplitimas
redaguotiGalvos skausmas – vienas dažniausių fizinių nusiskundimų.[1] Per metus galvos skausmą patiria apie pusė suaugusiųjų.[2] Dažniausi – įtampos tipo galvos skausmai,[1] juos patiria apie 1,6 mlrd. žmonių (21,8 % pasaulio gyventojų), po jų eina migrena, šio tipo galvos skausmus patiria 848 mln. (11,7 %).[3]
Klasifikacija
redaguotiŠiuolaikinei medicinai žinoma daugiau kaip 200 skirtingų galvos skausmo rūšių.[4] Galvos skausmai skirstomi pagal atsiradimo priežastį ir pobūdį, tačiau kliniškai abi klasifikacijos nėra griežtai atribotos.
Pagal priežastis
redaguoti- pirminiai (90 % galvos skausmų yra šio tipo).[5] Paprastai pasireiškia amžiaus tarpsnyje nuo 20 iki 40 metų.[6][7] Dažniausi iš jų – migrenos ir įtampos tipo galvos skausmai.[7] Prie jų priskiriamas ir klasterinis galvos skausmas.[8]
- antriniai (simptomatiniai) – pasireiškia kaip kitus sveikatos sutrikimus lydintys reiškiniai (pvz., po traumų, sergant meningitu ir kt.).
Pagal pobūdį
redaguotiKitos galvos skausmo formos
redaguoti- galvos skausmas, kurį sukelia žandikaulio sąnario sutrikimai (apie 60 % chroniškų galvos skausmų yra susiję su kramtomosios sistemos sutrikimais: dantų arba sąkandžio problemomis ir pirmiausia žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais)[reikalingas šaltinis]
- „Hemicrania continua“ – ilgalaikis pusės galvos skausmas, gali būti lydimas ašarojimo ir slogos
Gydymas
redaguotiGalvos skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, tačiau paprastai pasitelkiami skausmą malšinantys vaistai (ypač esant migrenai ar klasteriniam galvos skausmui).[9]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Ahmed F (August 2012). „Headache disorders: differentiating and managing the common subtypes“. British Journal of Pain. 6 (3): 124–132. doi:10.1177/2049463712459691. PMC 4590146. PMID 26516483.
- ↑ „Headache disorders Fact sheet N° 277“. The World Health Organization. 2016-04-08. Suarchyvuota iš originalo 2016-02-16. Nuoroda tikrinta 2016-02-15.
- ↑ Vos T, Barber RM, Bell B, Bertozzi-Villa A, Biryukov S, Bolliger I, et al. (Global Burden of Disease Study 2013 Collaborators) (August 2015). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 301 acute and chronic diseases and injuries in 188 countries, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013“. Lancet. 386 (9995): 743–800. doi:10.1016/s0140-6736(15)60692-4. PMC 4561509. PMID 26063472.
- ↑ May A. Hints on Diagnosing and Treating Headache. Dtsch Arztebl Int. 2018 Apr 27;115(17):299-308. doi: 10.3238/arztebl.2018.0299. PMID: 29789115; PMCID: PMC5974268.
- ↑ Damayanti Y, Marhaendraputro EA, Santoso WM, Rahmawati D (2021-03-02). „Profile of Primary Patients in Neurological Polyclinic“. Journal of Pain, Headache and Vertigo. 2 (1): 1–4. doi:10.21776/ub.jphv.2021.002.01.1. ISSN 2723-3960. S2CID 233777394.
- ↑ Straube A, Andreou A (April 2019). „Primary headaches during lifespan“. The Journal of Headache and Pain. 20 (1): 35. doi:10.1186/s10194-019-0985-0. PMC 6734460. PMID 30961531.
- ↑ 7,0 7,1 South-Paul JE, Matheny SC, Lewis EL (2011). Clinch C. Chapter 28. Evaluation & Management of Headache - CURRENT Diagnosis & Treatment in Family Medicine. Lange Current Series (Third leid.). McGraw-Hill. ISBN 978-0-07-162436-7.
- ↑ Goadsby PJ, Raskin NH (2012). „Chapter 14. Headache“. In Longo DL, Fauci AS, Kasper DL, Hauser SL, Jameson J, Loscalzo J (eds.). Harrison's Principles of Internal Medicine (18th leid.). New York, NY: McGraw-Hill. ISBN 978-0-07-174890-2.
- ↑ „Headache“. Johns Hopkins Medicine (anglų). The Johns Hopkins University. Nuoroda tikrinta 2021-12-14.