Gelta

Gelta
Kasos vėžio sukelta odos gelta
ICD-10	R17
ICD-9	782.4
LigųDB	7038

Gelta (lot. icterus) – tai audinių pageltimas nuo ištirpusio bilirubino arba padidėjusio tulžies pigmento kiekio kraujyje ir audinių skysčiuose. Audiniai pagelsta, kai šio pigmento daugiau gaminasi arba sutrinka jo išskyrimas todėl jo padaugėja kraujyje (hyperbilirubinemija).

Ligos priežastys: tulžies latakų užsikimšimas; kepenų ligos; intensyvus raudonųjų kraujo kūnelių irimas; amfetamino vartojimas intraveniniu būdu.

Požymiai: apetito stoka, tamsus, drumstas šlapimas; niežulys; maudimas dešinėje pašonėje; pykinimas; šviesios išmatos; akių odenos pageltimas; sąnarių skausmas; bendras silpnumas; karščiavimas. Kai prasideda gelta, oda, akių odena, gleivinė, vidaus organai, arterijų siena, skysčiai ir ypač nebegyvi audiniai dažosi geltonai (su žalsvu atspalviu).

Klasifikacija ir mechanizmas

Geltos klasifikuoti keliais aspektais:

• Pagal geltos tipą:
  • hemolizinė gelta;
  • hepatoceliulinė gelta (parenchiminė);
  • cholestazinė gelta;
• Pagal pagrindinio sutrikimo anatominę klasifikaciją:
  • prehepatinė (ikikepeninė);
  • hepatinė (kepeninė);
  • subhepatinė (pokepeninė);
• Pagal hiperglobulinemijos tipą:
  • vyrauja nekonjuguotas (netiesioginis) bilirubinas;
  • vyrauja konjuguotas (tiesioginis) bilirubinas;

• Pagal patogenezinį mechanizmą, t. y. fiziologinio bilirubino metabolizmo etapo sutrikimą. Šiuo atveju galima išskirti dvi grupes:
  • gelta su nekonjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl bilirubino perprodukcijos, sutrikusių adsorbcijos bei transporto hepatocituose ir konjugacijos.
  • gelta su konjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl sutrikusio interhepatinio ar ekstrahepatinio tulžies išskyrimo (cholestasis). Cholestazė apibrėžiama ne tik kaip bilirubino, bet ir kaip kitų tirpių tulžies komponentų susilaikymas ir patekimas į kraują.

Nuorodos

• sveikas.lt apie ligą Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.