Gražiškiai
Kitos reikšmės – Gražiškiai (reikšmės).
| Gražiškiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Gražiškiai |
||
| 54°28′01″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.467°š. pl. 22.922°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gražiškių seniūnija | |
| Gyventojų | 275 | |
 Vikiteka |
Gražiškiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Grażyszki[2] | |
Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 13 km į rytus nuo Vištyčio prie kelio 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ; Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, veikia paštas (LT-70029), gimnazija, biblioteka, bendruomenės namai.
Etimologija
redaguotiManoma, jog žodis Gražiškiai kilęs iš šalia tekančio Graužos arba Gražupio upelio pavadinimo (vandenvardinis vietovardis). Ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Gražos arba Gražių vardu, o nuo XVII a., pridėjus priesagą jau kaip Gražiškiai.
Geografija
redaguotiGražiškiai yra pietvakarių Lietuvoje, Sūduvos aukštumoje, Vilkaviškio rajono pietuose. 5 km į pietvakarius nuo Gražiškių yra Vištyčio regioninis parkas. Apylinkėse telkšo Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių, Dotamų ežerai.
Pietrytinėje miestelio dalyje susikerta du krašto keliai:
Rajoninis kelias:
Istorija
redaguotiGyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Naujai kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuriai J. Naruševičius paskyrė dešimtinę iš visų Nemunaičio girininkijos gyventojų. 1606 m. Vaitiekaus dvaras turėjo 16 valakų žemės, 90 margų miško, vandens malūną prie Dotamo upės. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Laikui bėgant bažnyčia sunyko, vietoje jos 1745 m. pastatyta nauja medinė. 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. 1781 m. atkurta parapinė mokykla.[3]
Gražiškių parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.
1863 m. Gražiškių apylinkėse veikė valstiečio G. Martinaičio vadovaujamų sukilėlių būrys. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla. 1925 m. pastatyta nauja medinė mokykla, kuri Antrojo Pasaulinio karo metu buvo apgriauta ir atstatyta 1951 m., 1946–1948 m. – progimnazija, nuo 1948 m. Gražiškių vidurinė mokykla.
1877–1881 m. gyvenvietėje pastatyta dabartinė mūrinė Gražiškių bažnyčia. XIX a. pabaigoje Gražiškiai buvo kaimas Vilkaviškio apskrities Vaitkabalių valsčiuje.[4]
Gražiškių gyventojai dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose, 1918 m. masine kolektyvine peticija parėmė Lietuvos Valstybės Tarybos veiklą. 1935 m. Gražiškių gyventojai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike.
Po II pasaulinio karo miestelis tapo Gražiškių apylinkės centru. Apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. įkurta pirmoji biblioteka. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. [5] Apylinkėje buvo keturi kolūkiai: „Gražiškietis“, „Tiesa“, „Gintaras“ ir „Gimtoji žemė“. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. klebonijos patalpose įsteigti kultūros namai, paštas, ambulatorija, kolūkio kontora. Miestelyje veikė dramos, dailiojo skaitymo būreliai, vyrų, moterų ansambliai, kaimo kapela, kultūros namuose buvo rodomi filmai. 1987 m. įkurtas lig šiol veikiantis etnografinis ansamblis „Gražupis“.
2001 m. patvirtintas Gražiškių herbas. 2002 m. liepą miestelis minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas. 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus vizito metu miestelyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.[6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Vaitkabalių valsčius | Vilkaviškio apskritis |
| 1919–1948 m. | Gražiškių valsčiaus centras | |
| 1948–1950 m. | Kalvarijos apskritis | |
| 1950–1959 m. | Gražiškių apylinkės centras | Kybartų rajonas |
| 1959–1962 m. | Kalvarijos rajonas | |
| 1962–1986 m. | Vilkaviškio rajonas | |
| 1986–1995 m. | Vištyčio apylinkė | |
| 1995– | Gražiškių seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiPirmojo 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu įvardinami du Gražiškių kaimai, kuriuose iš viso buvo 52 ūkiai ir 398 gyventojai.
 | |||||||||
| 1827 m. | 1881 m. | 1888 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1939 m. | 1953 m. | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 169 | 315 | 357 | 398 | 301 | 352 | 352 | 288 | ||
| 1977 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 318 | 375 | 340 | 393 | 401 | 349 | 275 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Antanas Vasys-Vasiliauskas (1902–1974), istorikas, profesorius.
- Algirdas Lukoševičius (1932–2011), agronomas.
- Kęstutis Paliokas (1933–1978), dailininkas.
Kultūra
redaguoti
Gražiškiuose yra išlikęs senas paprotys tarp Kalėdų ir Trijų Karalių švęsti Šyvio (balto žirgo) šokdinimo šventę, priklausančią Užgavėnių švenčių ciklui. Šios šventės pagrindinis personažas pavaizduotas ir miestelio herbe.
Miestelyje aktyviai veikia etnografinis ansamblis „Gražupis“, dalyvaujantis Lietuvių dainų šventėse, rajono renginiuose, koncertavęs Lenkijoje, įrašęs keletą dainų Lietuvos radijo studijoje. Dabartinė ansamblio vadovė – Aldona Krapavickienė.
Galerija
redaguoti-
Paštas -
Angelo paminklas prie Gražiškių gimnazijos -
Mėgėjiškų skulptūrų kiemelis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m. Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ J. Lukoševičius, A. Petrulis, A. Žilinskas. Gražiškiai. 2002.
- ↑ Grażyszki (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 800 psl. (lenk.)
- ↑ Kazys Misius ir kiti. Gražiškiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 117 psl.
- ↑ Įspūdis apie kaimą po prezidentės D.Grybauskaitės vizito Sūduvoje – gyventi tapo geriau, gyventi tapo linksmiau, lrytas.lt Archyvuota kopija 2010-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gražiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 591 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Gražiškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 198 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gražiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 652
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Gražiškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 400 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
VILKAVIŠKIS – 24 km Užbaliai – 8 km |
| |||||||||
| VIŠTYTIS – 14 km |
|
||||||||||
| Vygreliai – 6 km | Akmenynai – 13 km KALVARIJA – 22 km | ||||||||||
