Hajasa-Azi

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hajasa-Azi (^KURḪajaša-Azzi), dar žinoma kaip Azi-Hajasa – senovės karalystė Armėnijos kalnyno šiaurės vakarinėje dalyje, ten, kur vėliau buvo istoriniai regionai Aukštutinė Armėnija ir Mažoji Armėnija (dab.Turkijos šiaurės rytų dalis). Valstybė egzistavo XVI–XIII a. pr. m. e.

Ḫajaša-Azzi Hajasa-Azi
XVI a. pr. m. e. – XIII a. pr. m. e. →
Location of Hajasa-Azi
Sostinė	Kumaha
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Įkūrimas	XVI a. pr. m. e. m.
- Žlugimas	XIII a. pr. m. e. m.

Dėl karalystėje vyravusios etninės grupės iki šiol vyksta diskusijos.

Raida

XVI a. pr. m. e. šaltiniai mini valstybę, buvusią į šiaurės rytus nuo hetitų imperijos. Manoma, kad Hajasa buvo vadinama jos šiaurinė dalis, į pietus nuo Ponto kalnų, Čorocho ir Kelkito slėniuose. Azi buvo piečiau. Į pietus nuo šios dviejų valstybių konfederacijos buvo Isuva. Manoma, kad Hajasa-Azi sostinė buvo Kumaha miestas netoli dabartinio Erzindžano.

Ankstyvuoju laikotarpiu Hajasa-Azi minima kaip hetitų priešė. Hatušilis III mini, kad Azi nukariavo hetitų žemes iki pat Samuhos miesto. Tudhalija III susigrąžino šį miestą ir netgi padarė jį laikinąja imperijos sostine. Azi vėl jį nukariavo. Grėsmė hetitams buvo labai stipri, ir buvo pranašaujama karalystės pabaiga. Tudhalijo III generolas Supiluliuma I, atrodo, sutramdė šiaurės rytinius priešus ir pavertė juos savo vasalais. Nepaisant to, Hajasa-Azi išsaugojo autonomiją ir savo valdovus. Jų karalius Hakkani žinomas kaip vedęs Supiluliumo seserį.

Valdant Muršiliui II (~1320-1290) Hajasa-Azi karalius Anniya pasinaudojo kaškų sustiprėjimu ir vėl nusiaubė Hetitų pasienio regioną. Hetitų karalius surengė prieš ją baudžiamąją ekspediciją ir užpuolė pasienio tvirtovę Ura. Matyt, ekspedicija baigėsi nesėkmingai, nes Anniya toliau siaubė Hetitų imperiją. Juos sutramdė tik generolas Nuvanza, kuris užtikrino Hetitų kontrolę „Aukštutinėje žemėje“ ir galiausiai vėl pavertė Hajasa-Azi vasalu.

Vėliau Hajasa-Azi išnyko iš rašytinių šaltinių. Manoma, kad ši karalystė subyrėjo ir ją ilgainiui užvaldė nairių valstybė, greičiausiai Daiaeni.

Etninė grupė

Hajasoje vyravusi etninė grupė iki dabar kelia daug mokslinių diskusijų. Valstybės pavadinimas gali būti susijęs su armėnų tautos savivardžiu Hayk (Հայք) ar Hay, o -(a)sa yra populiari vietovardžių priesaga hetitų kalboje. Dėl to XX a. pradžioje buvo sukurta hipotezė, kad Hajasa reiškė tiesiog „Armėnija“, o jos pagrindiniai gyventojai buvo armėnai. Tokiu būdu Hajasa-Azi buvo laikoma pirmąja istorijoje žinoma armėnų karalyste. Tai reikštų, jog ji buvo savotiška armėnų protėvyne, iš kur armėnai pasklido po visą Armėnijos kalnyną.

Hajasos armėniškumo hipotezė niekada nebuvo iki galo įrodyta, tačiau ginčai išlieka ir toliau, nors ir stipriai politizuoti. Iš vienos pusės, Hajasos armėniškumo teigimas dar kartą patvirtina armėnų autochtoniškumą Armėnijos kalnyne. Iš kitos pusės, jį neigiantieji kelia abejones dėl armėnų kilmės ir jų pasklidimo Senovės Armėnijoje.

Žinomi valdovai

• Karrani (Lanni) XIV a. pr. m. e.
• Mariya XIV a. pr. m. e.
• Hakkani (Hukkana) XIV a. pr. m. e.
• Andaratlis XIV a. pr. m. e.
• Anniya apie 1315 m. pr. m. e.
• Muttis XIII a. pr. m. e.