Hipiai – subkultūra, kilusi iš jaunimo judėjimo, prasidėjusio JAV septinto dešimtmečio pradžioje ir paplitusio visame pasaulyje. Pats žodis hipis yra kildinamas iš amerikietiško žodžio hipster, reiškiančio klubus aptempiančias kelnes. Sąvoka pirmą kartą panaudota apibūdinti bytnikus, atsikėlusius į San Francisko Haight-Ashbury rajoną. Šie žmonės neigė tradicinę kultūrą ir gyvenseną, kūrė atskiras bendruomenes, klausė psichodelinio roko, stovėjo seksualinės revoliucijos priešakyje ir vartojo narkotikus (dažniausiai LSD ir kanapes) kaip priemonę savo sąmonei tirti.[1]

Šiuolaikinis hipis „Vaivorykštės sambūryje“ Rusijoje, 2005 m.

1967 metais „Žmonių Sueiga“ (Human Be-In) San Franciske išpopuliarino hipių kultūrą ir privedė iki legendinės „Meilės Vasaros“, vykusios vakarinėje JAV pakrantėje, ir 1969 metais vykusio Vudstoko festivalio rytinėje šalies dalyje.[1][2] Jungtinėje Karalystėje mobilios „taikos kolonos“ tarsi piligrimai keliavo į nemokamus muzikos festivalius Stounhendže. Judėjimas žymų mastą įgijo ir Meksikoje bei Naujojoje Zelandijoje, tačiau daugiau ar mažiau buvo aptinkamas beveik visur.

Hipių stilius, maniera ir vertybės turėjo didelį poveikį kultūrai, muzikai, televizijai, filmams, literatūrai ir dailei. Jau nuo septinto dešimtmečio pradžios vyraujanti visuomenės dalis įsisavino daugelį hipių kultūros aspektų. Hipių išpažįstamas religinis ir kultūrinis įvairumas susilaukė plačiai nusidriekusio pripažinimo, tokiu būdu Rytų filosofija ir jos dvasinės idėjos pasiekė Vakarų pasaulio auditoriją. Hipių kultūros palikimas šiuolaikinėje kultūroje yra sunkiai aprėpiamas, nes pasireiškia bemaž visur: nuo sveiko maisto iki muzikos festivalių, nuo šiuolaikinių seksualinių papročių iki kibernetinės revoliucijos.[1][2][3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 „Sixties Counterculture: The Hippies And Beyond“. The Sixties in America Reference Library. Nuoroda tikrinta 2022-07-05.
  2. 2,0 2,1 „Hippie“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-07-05.
  3. Hipiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-05.
 
  NODES