Ilinojus

Šis straipsnis apie valstiją. Apie upę skaitykite straipsnyje Ilinojus (upė).

Ilinojus (angl. State of Illinois) – 21-oji JAV valstija (nuo 1818 m. gruodžio 3 d.). Sostinė – Springfildas, didžiausias miestas – Čikaga. Plotas – 150 tūkst. km². Tai šeštoji valstija pagal gyventojų skaičių. Ilinojaus valstija yra tarp Mičigano ežero, Misisipės, Ohajo, Vobašo upių. Ribojasi su Indianos, Viskonsino, Ajovos, Misūrio ir Kentukio valstijomis.

Ilinojus Illinois
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Springfildas
Apygardos	102
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1818 m.
Gubernatorius	Bruce Rauner (R)
Gyventojų (2021)	12 671 469 (6)
Plotas	149 998 km² (25)
- vandens %	4,0 %
Tankumas (2021)	84 žm./km² (12)
Aukščiausia vieta	Čarlz Maundas (377 m)
ISO 3166-2	US-IL
Tinklalapis	illinois.gov
Vikiteka	IlinojusVikiteka

Istorija

Ilinojaus valstijos teritorijoje žmonių gyventa nuo maždaug 8000 m. pr. m. e. Iki europiečių atvykimo Ilinojaus teritorija buvo gyvenama algonkinų indėnų. 1673 m. teritorija buvo kolonizuota ir pradėta tyrinėti prancūzų. Okupacija tęsėsi iki 1763 m. Po JAV nepriklausomybės karo, 1778 m. Ilinojus tapo Virdžinijos apygardos dalimi. Vėliau 1809 m. buvo sukurta Ilinojaus teritorija, o 1818 m. pripažinta kaip valstija.

Iki 1920 m. Ilinojuje buvo plėtojama anglies kasyba, kuri padidino darbo vietų skaičių pramonėje bei pritraukė imigrantus iš rytų ir pietų Europos. Ilinojus tapo svarbiu gamybos centru per Pirmąjį ir Antrajį pasaulinius karus.

Čikaga yra didžiausias Ilinojaus valstijos miestas, įsikūręs prie Čikagos upės. Dėl savo palankios geografinės padėties, miestas tapo svarbus pramonės bei transporto centras. Čikagos mieste pagal 2017 m. duomenis gyvena 2,7 milijono gyventojų.

Geografija

Ilinojaus valstija šiaurėje ribojasi su Viskonsinu, rytuose su Kentukio ir Indijanos, pietuose su Misūrio, o vakaruose su Ajovos valstijomis. Centrinėje Ilinojaus valstijos dalyje vyrauja lygumos, kurios apima beveik visą teritorijos plotą. Tai Didžiųjų ežerų lyguma, einanti palei Mičigano ežerą. Aukščiausias taškas Ilinojuje siekia 376,4 m virš jūros lygio, o žemiausia vieta yra Misisipės upėje – 85 m žemiau jūros lygio.

French Cyn krioklys

Šaunio nacionalinis miškas

Ilinojaus valstija skirstoma į tris geografinius rajonus. Pirmasis – Čikagos metropolija. Ji apima Ilinojaus, Indianos ir Viskonsino valstijų dalis. Metropolijoje gyvena daugiau kaip 9,8 milijono gyventojų. Tankumas siekia 4 490 žm./km². Centrinis Ilinojus – antrasis geografinis rajonas. Būdingi mažo ir vidutinio dydžio miestai, kuriuose plėtojama žemdirbystė. Čia auginami kukurūzai bei sojos. Trečiasis regionas – Pietų Ilinojus, apimantis Misisipės ir Ohajo upių teritorijas. Šiame rajone šiltesnis žiemos klimatas, skirtinga pasėlių įvairovė. Taip pat yra nedideli naftos ir anglies gavybos telkiniai.

Klimatas

Ilinojuje vyrauja žemyninis klimatas. Klimatui įtakos turi šalto oro srovės iš Kanados arkties, o šiltas oras ateina iš Meksikos įlankos. Didžiojoje Ilinojaus valstijos dalyje būdingi keturi skirtingi metų laikai. Tornadai yra dažnas pavojus centrinėje valstijos dalyje. Dažniausiai jie siaučia birželio ir balandžio mėnesiais.

Vidutinė žiemos temperatūra šiaurėje siekia -6 °C, pietuose 3 °C šilumos. Vasara temperatūra svyruoja nuo 23 iki 27 °C. Šiaurinėje dalyje per metus vidutiniškai kritulių iškrenta apie 864 mm, o pietuose – 1170 mm. Vegetacijos laikotarpis gali trukti 205 dienas pietuose, o šiaurėje iki 155 dienų.

Žemdirbystė

Ilinojaus valstija yra pagrindinė sojos pupelių ir kukurūzų augintoja. Dėl klimato ir skirtingų dirvožemio rūšių, ūkininkai gali auginti kviečius, avižas, sorgus, vaisius ir daržoves. Pagal Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento statistikos duomenis, 2017 m. vasario menesį, Ilinojaus valstijoje užregistruota 72 200 ūkių. Vidutinis ūkio dydis 145 ha. Žemės ūkio naudmenos užima 75 % valstijos žemės ploto. Ilinojaus valstija iš žemės ūkio produktų uždirba daugiau nei 19 milijardų dolerių per metus. Kukurūzai sudaro 54 % gaunamų pajamų, sojų pupelės sudaro 27 % uždirbamos sumos.

Ilinojaus valstija užaugintus produktus ir gyvulius perdirba į maisto ir pramonės gaminius. Valstija užima pirmąją vieta maisto produktų pardavimuose – 180 milijardų JAV dolerių per metus. Dauguma maisto perdirbimo bendrovių įsikurę Čikagos mieste. Iš žemės ūkio produktų taip pat gaminami gyvūnų pašarai, dažai, klijai, drabužiai, kosmetiką, gaminami baldai, vaistai, popierius ir mediena.

Ekonomika

Ilinojaus valstijos nedarbo lygis yra 4,3 % (kai JAV vidurkis yra 3,9 %). Ilinojaus darbo rinka per pastaruosius metus (2013 m.) padidėjo 0,6 %. Prognozuojama, kad kad per ateinančius dešimt metų darbo vietų skaičius išaugs 26,5 %. Valstijos gyventojų vidutinės pajamos siekia 30,019 $ per metus.

Pakankamai kritulių ir ilgas auginimo sezonas padarė Ilinojų žemės ūkio valstija. Ilinojus nuolat yra tarp pirmaujančių valstijų pagal kukurūzų ir sojų pupelių derlių. Svarbią vietą užima kviečiai ir sorgai.

Gaminami elektriniai ir neelektriniai prietaisai, apdirbami maisto produktai, išvystyta metalurgijos bei chemijos pramonė.

Kukurūzų ir sojų laukai šalia Rojalio, Ilinojaus

Gyventojai

Joey Miskulin

Ilinojuje gyvena 12 741 080 milijonų žmonių (2018 m.), tankis – 89,4 žm./km². Ilinojaus valstijoje yra 50,9 % moterų ir 49,1 % vyrų. Gyventojų rasinė sudėtis:

• baltieji: 71,86 %
• juodaodžiai: 14,26 %
• azijiečiai: 5,23 %
• indėnai: 0,23 %
• havajiečiai ir kt. Ramiojo vandenyno salų gyventojai: 0,03 %
• kitos rasės: 5,97 %

Didžiausi miestai

Čikaga – trečias pagal gyventojų skaičių miestas JAV

2021 m. duomenys

• Čikaga (2746,3 tūkst. gyv.)
• Orora (180,5)
• Džolietas (150,3)
• Neipervilis (149,5)
• Rokfordas (148,6)
• Eldžinas (114,7)
• Springfildas (114,4)
• Peorija (113,1)
• Vokiganas (89,3)
• Šampeinas (88,2)
• Siseras (85,2)

Kultūra

Muziejai

Ilinojaus valstija garsėja savo muziejais. Kai kurie iš jų yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Vienas iš jų yra John G. Shedd akvariumas (angl. John G. Shedd aquarium) Čikagoje, kuris veikia daugiau nei 80 m. Čia yra apie 32 000 tūkstančių gyvūnų, kuriuos sudaro žuvys, jūrų žinduoliai, varliagyviai, paukščiai ir kitos gyvūnų rūšys. Gamtos istorijos lauko muziejus (angl. Field Museum of Natural History) turi daugiau nei 65 000 tūkstančius eksponatų, vaizduojančių gamtos stebuklus ir kultūrinius artefaktus.

Moderni prezidento Abraomo Linkolno biblioteka ir muziejus (angl. Abraham Lincoln Presidential Library and Museum) Springfilde yra didžiausia ir labiausiai lankoma biblioteka šalyje. Čia yra daugiau nei 12 milijonų dokumentų, artefaktų, knygų susiejusių su prezindentu Abraomu Linkolnu. Ši biblioteka yra puikus informacijos šaltinis šeimoms, istorikams ir mokslininkams.

Parkai

Tūkstantmečio parkas (Millennium Park) yra vienas labiausiai lankomų parkų Čikagoje. Tai 10 ha plotas miesto centre, kuriame demonstruojami vieši meno kūriniai, sodai, skulptūros ir pastatai. Parkas pradėtas planuoti 1997 m. Meras Ričardas M. Dalis (Richard M. Daley) norėjo šia teritoriją paversti viešąja erdve, kurioje miesto gyventojai galėtų leisti savo laisvalaikį. Šioje teritorijoje buvo apleisti geležinkelio bėgiai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tūkstantmečio parkas atidarytas 2004 m. Labiausiai lankomas objektas „Debesų vartai": (Cloud Gate) – tai skulptūra turinti lygų, atspindintį paviršių, primenantį pupelės formą, kuri lankytojams suteikia galimybę pamatyti Čikagą iš kitos perspektyvos.

Vasara parke vyksta kasmetiniai filmų žiūrėjimo vakarai, o gegužės ir rugsėjo mėnesiais lankytojams pristatoma daugiau nei 60 simfonijų, muzikos, šokio, operos, Brodvėjaus hitų ir spektaklių pasirodymai.

Šaunio nacionalinis miškas (Shawnee National Forest) yra pietinėje Ilinojaus valstijos dalyje. Nacionalinis miškas žinomas dėl upių ir ežerų gausos. Šioje teritorijoje bendras visų upių ilgis siekia 235 km. ir yra daugiau nei 200 ežerų. Šiuose vandenyse gyvena daugiau kaip 100 įvairių žuvų ir midijų rūšių. Šaunio nacionaliname parke įkurtos jodinėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir stovyklavietės.

Lietuviai Ilinojuje

2018 m. Ilinojaus valstijoje gyveno apie 80 tūkst. lietuvių. Didžiausia lietuvių bendruomenė įsikūrusi Čikagoje. Lietuvos gyventojai į JAV pradėjo emigruoti jau XIX a. pabaigoje, daugiausiai į Pensilvanijos ir Čikagos miestus. Čia žmonės dirbo kasyklose, skerdyklose. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kita lietuvių emigracija. Daugiausia atvykdavo intelektualai ir menininkai, kuriems pavykdavo išsivaduoti iš sovietinės valdžios priespaudos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, lietuviai vėl pradėjo sparčiai emigruoti į JAV. Tai paskatino iškilusios ekonominės problemos po sovietinio valdymo.

Čikagoje yra gausu lietuviško kultūros paveldo. Lietuviai pastatė daug bažnyčių, leido lietuviškus laikraščius, įkūrė savo rajonus, bendruomenes, muziejus. Lietuvių garbei yra pastatyti paminklai, antkapiai, atminimo lentos. Šv. Kryžiaus bažnyčia – didžiausia neobarokinė lietuviška bažnyčia Čikagoje. Nors čia jau nuo 2004 m. lietuviškos pamaldos nebevyksta, bažnyčia yra išlikusi puošni, o skliautai papuošti Lietuvos ir Amerikos istorijomis. Bridžporto (angl. Bridgeport) rajone iki šiol yra išlikusi Lituanica Avenue gatvė, kurioje S. Darius bei S. Girėnas ruošėsi skrydžiui per Atlantą. Šiems garsiems Lietuvos lakūnams Marquette parke pastatytas paminklas, prie kurio vis dar susirenkama paminėti skrydžio metinių.