Independentai
Independentai (angl. independent – 'nepriklausomas') – XVI–XVII a. Anglijos puritonai, siekę palikti Anglikonų bažnyčią ir įsteigti nepriklausomas vietines bažnyčias.[1]
Neretai independentų judėjimo iniciatoriumi laikomas R. Browne. 1582 m. jis skelbė, jog Anglikonų bažnyčios sugedimas pasiekęs tokį laipsnį, kad tikrieji krikščionys privalo nuo jos atsiskirti ir įsteigti autonomines Bažnyčias. R. Browne šalininkai buvo įvardijami separatistais. XVII a. susibūrę draugėn su kitais atskalūnais, save vadino independentais. Bėgant laikui pradėti vadinti dar ir kongregacionistais, nes ragino steigti nepriklausomas bažnytines bendruomenes (kitaip kongregacijas).[1]
Politinės įtakos viršūnę independentai pasiekė Anglijos revoliucijos metu, kai valdžioje buvo independentas O. Cromwell. Independentai buvo už karaliaus nubaudimą mirtimi nukertant galvą, kovojo su presbiterionais (kitas puritonų judėjimas), kurie buvo susitarimo su monarchu šalininkai. Ir iš vieno, ir iš kito judėjimo išsirutuliojo politinės partijos. 1647 m. nuo independentų atsiskyrė leveleriai. 1660 m. atkūrus monarchiją, independentai represijų nepatyrė ir bėgant laikui virto reikšminga Anglijos religine mažuma.[1]
1620 m. independentų grupė, vadinama piligrimais, pasiekė Šiaurės Amerikos krantus ir įkūrė Plimuto koloniją (dab. Masačusetsas, JAV).[1]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Independentai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-01.