Jacques Cartier
Žakas Kartjė
Gimė 1491 m. gruodžio 31 d.
Sen Malo
Mirė 1557 m. rugsėjo 1 d. (65 metai)
Sen Malo, Prancūzija
Pareigos navigatorius ir tyrinėtojas
Vikiteka Jacques Cartier
Parašas

Žakas Kartjė (Jacques Cartier; 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo – 1557 m. rugsėjo 1 d.) – pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką.[1] Jo pastangomis, atradus Šv. Lauryno įlanką ir upę, Prancūzija pradėjo Šiaurės Amerikos kolonizavimą.

Plaukiojimus aprašė manuskriptuose (originalai neišliko), tačiau kelionių dienoraščiai buvo publikuoti italų, anglų ir prancūzų kalbomis.[2]

Biografija

redaguoti

Gimė 1491 m. Sen Malo,[3] šiaurės rytų Bretanės pakrantės uoste.

Tarp 1534 m. ir 1542 m. atliko tris ekspedicijas į Šiaurės Ameriką, ieškodamas šiaurės kelio į Aziją. Vienoje pirmųjų ekspedicijų Žakas Kartjė į Europą atvežė tujos medį, kurį vietiniai indėnai naudojo kaip vaistą nuo skorbuto.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Cartier Jacques (Žakas Kartjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 724 psl.
  2. Jacques Cartier. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-21).
  3. Krikšto liudijimas nerastas, tačiau Kartjė savo amžių mažiausiai nurodė trijuose laiškuose. See Marcel Trudel, Histoire de la Nouvelle-France, Fides, vol. 1, p. 68.
  NODES